Trys didžiosios ES politinės „šeimos“ – konservatoriai, socialdemokratai ir liberalai – nusprendė, kad jų rinkėjai būtų labiau motyvuoti dalyvauti 2014 m. Europos Parlamento (EP) rinkimuose, jei iš anksto žinotų, kokį kandidatą kiekviena partija siūlys į vieną įtakingiausių bendrijoje – Europos Komisijos (EK) pirmininko postą.
Oficialiai joks sprendimas dar nepriimtas, bet jau plačiai kalbama, kad Europos socialistų partijos (PES) kandidatas bus Martinas Schulzas, dabar einantis EP pirmininko pareigas.
Konservatoriai, centro dešinioji Europos žmonių partija (EPP) paskelbė, kad savo kandidatą jie kels dviem etapais: pirmiausia apsibrėš būsimo kandidato „profilį“, o paskui ieškos reikalavimus atitinkančio asmens. Beje, kaip viena svarbiausių galimo kandidato savybių įvardijamas „kelių kalbų mokėjimas“.
Europos liberalai (ALDE) savo sprendimą dėl kandidato į EK pirmininkus paskelbti žada gegužę. Daugelis liberalų norėtų EK pirmininko poste matyti Guy Verhofstadtą, bet NATO generalinis sekretorius Andersas Foghas Rasmussenas, danų liberalas, paskelbė planuojąs užimti ateityje Europos Vadovų Tarybos (EVT) pirmininko postą. Daugelis sutinka, kad sunku įsivaizduoti, jog liberalams atitektų abu svarbiausi postai ES institucijose, juo labiau, kad liberalai per pastaruosius dvejus visuotinius rinkimus likdavo treti Europoje.
Tiesioginiai rinkimai – absurdas?
EVT pirmininkas (arba ES prezidentas) Hermanas van Rompuy užmojus tiesiogiai rinkti aukščiausių ES institucijų pareigūnus pavadino „absurdu“ ir pareiškė, kad tai yra „užprogramuotas nusivylimas“.
Lapkritį Briuselyje surengtoje konferencijoje vienuolikos ES šalių – Austrijos, Belgijos, Danijos, Prancūzijos, Italijos, Vokietijos, Liuksemburgo, Nyderlandų, Lenkijos, Portugalijos ir Ispanijos užsienio reikalų ministrai, vadinamoji „Europos ateities grupė“ (angl. Future of Europe Group), pristatė savo viziją, kaip stiprinti ES.
Be kitų dalykų, tokių, kaip ekonominės integracijos gilinimas, bankų sąjunga, EP galių stiprinimas, buvo pateiktas ir minėtas pasiūlymas didinti demokratinį ES institucijų legitimumą, o konkrečiai – per kitus visuotinius ES rinkimus tiesiogiai išrinkti ir aukščiausią ES pareigūną – EK pirmininką.
Kalbėdamas šioje konferencijoje H.van Rompuy atvirai kritikavo siekį tokiu būdu „suteikti veidą“ 2014 m. visuotiniams rinkimams Europoje. Jo teigimu, didžiulis legitimumas, kitaip sakant, visuomenės pasitikėjimas, kurį aukščiausiems ES pareigūnams suteiktų tiesioginis jų išrinkimas, ne padėtų spręsti problemas, o atvirkščiai – trukdytų ieškoti kompromiso. „Jūs suteiksite didžiulį legitimumą išrinktam vyrui ar moteriai. Tačiau šio darbo kompetencijos liks tos pačios, kaip dabar. Tai – iš anksto užprogramuotas nusivylimas.“ Vienintelė išeitis, H.van Rompuy teigimu, yra suteikti daugiau galių EK, kad jos žodis, derantis su šalimis narėmis, būtų svaresnis.
Rinkti tiesiogiai jo įpėdinį, EVT pirmininką, H.van Rompuy‘aus žodžiais tariant, būtų „dar didesnis absurdas“. „EVT pirmininkas turi ieškoti kompromiso tarp ES lyderių. O jūs jam suteikiate legitimumą netgi didesnį nei Tarybos narių. Tai kaip gi jis galų gale galės rasti kompromisą ar konsensusą?“ – klausė H.van Rompuy.
Galimybė įtraukti piliečius
Seimo Europos komiteto narys Petras Auštrevičius ES prezidento požiūrį laiko neteisingu: „Galvoti, kad galima tęsti Europos integraciją vien tik per ekonominių politikų suvienodinimą, per bankų sąjungos sukūrimą ir tuo pačiu nereformuoti politinių sprendimų politinės dalies – tai yra neteisingas požiūris.“
Pasak P.Auštrevičiaus, didelį nerimą kelia demokratijos deficitas bendrijoje: daugelį dalykų sprendžia ne visuomenės rinkti politikai, o ES institucijų valdininkai. Politikas mano, kad vienas iš būdų spręsti šią problemą būtų didesnis gyventojų dalyvavimas, taip pat – ir renkant aukščiausius ES vadovus.
„Kategoriškai kalbėti šia tema tikrai nereikėtų, o vertėtų ieškoti sprendimo, kuris padidintų piliečių pasitikėjimą stipresne Europa“, – teigia P.Auštrevičius.
Tiesiogiai – dar nereiškia daugiau demokratijos
Politologas, Mykolo Romerio universiteto dėstytojas Saulius Spurga mano, kad H.van Rompuy‘aus nuomonė yra pagrįsta, o naujoves siūlančių vienuolikos ES užsienio reikalų ministrų pareiškimas – pralenkiantis laiką, prastai parengtas ir nepagrįstas.
„Teikiami pasiūlymai su jais nesupažindinus nei žmonių, nei parlamentų“, – pastebi S.Spurga ir klausia: kokią programą vykdytų tiesiogiai išrinktas EK pirmininkas? „Juk mes žinome, kad šiuo metu EK negali priimti sprendimų, ji tik teikia pasiūlymus. Sprendimus priima EVT, Europos ministrų tarybos ir EP“, – primena politologas.
„Bijau, kad tai virstų savotiška demokratijos parodija. Sunku įsivaizduoti, kad rinkėjai balsuotų pagal partijų pasiūlymus, nes tokios partijos, kokios yra EP, realybėje neegzistuoja! Jos yra sudarytos iš įvairių nacionalinių partijų konglomerato ir visuomenėje nėra atpažįstamos“, – pastebi S.Spurga.
„Jei mes rinktume EK pirmininką ir jis turėtų savo programą, koks būtų valstybių narių vaidmuo ir kaip jos galėtų dalyvauti kuriant ES politiką?“ – klausia politologas. Jis įsitikinęs, kad priešingai nei įsivaizduoja pasiūlymo teikėjai, gyventojai balsuotų ne pagal politines kandidatų į EK prezidentus pažiūras, o pagal nacionalinę priklausomybę.
Teoriškai, kandidatas lietuvis gal ir turėtų galimybę dalyvauti tokiuose rinkimuose, tačiau tikėtis, kad trijų milijonų tautos atstovas nukonkuruos kandidatą vokietį ar prancūzą, matyt, būtų perdėm naivu.
Europos Sąjungos valdymas
EVT sudaro ES valstybių narių arba jų vyriausybių vadovai ir jos pirmininkas bei Komisijos pirmininkas. EVT nustato bendrąsias politikos gaires ir prioritetus, tačiau nevykdo teisėkūros funkcijų. Sprendimai paprastai priimami bendru sutarimu arba balsuojant.
Belgas H.van Rompuy eina EVT pirmininko pareigas nuo 2009 m. gruodžio 1 d. Jį savo vadovu išsirinko patys ES lyderiai, EVT nariai. EVT pirmininkas taip pat tituluojamas ES prezidentu. Jis rengia EVT susitikimus ir jiems pirmininkauja.
EK yra vykdomoji ES institucija, atstovaujanti visos ES, o ne atskirų šalių interesams. Kas penkerius metus skiriama nauja 27 narių Komisija (po vieną narį iš kiekvienos valstybės narės). EK pirmininką siūlo EVT, kandidatūrai turi pritarti EP.
Dabartinė Komisija dirbs iki 2014 m. spalio 31 d., jos pirmininkas yra portugalas José Manuelis Barroso.
Straipsnyje panaudota euractiv.com, Žinių radijo informacija