17 metų Farima priešinosi sužadėtuvėms su Zabiullah, kadangi tai buvo jos senelio sumanymas, kai ji dar buvo tik devynerių. Potalibaniniame Kabule, kur ji lankė mokyklą ir svajojo tapti gydytoja, ji vis priešinosi tradicijų diktuojamam savo likimui.
Po vienuolikos Vakarų kišimosi į Afganistano reikalus metų, moterų teisė mokytis ir dirbti ilgą laiką buvo reguliuojama JAV palaikomos vyriausybės. Šiuolaikiškumas įšliaužė į Afganistano sostinę, galvojo Farima, bet ne tiek, kad ji galėtų išsigelbėti nuo nenorimų vedybų su vyru, kurio nekentė.
Farimos tėvas Mohammedas pusryčiavo, kai išgirdo dukros kūną sukniumbant tiesiai ant žemės. Išbėgęs jis pamatė dukters kūną, kuris buvo visiškai sudarkytas. Jos stuburas buvo lūžęs, bet ji vis dar buvo gyva.
Staiga atgavusi sąmonę Farima suvokė, kad ji gyva. Tai buvo Dievo apvaizda, pagalvojo ji. Tai buvo stebuklas, kurio ji nemeldė. Bet tai paliko ją be išsigelbėjimo. Netikėtai ji pagalvojo apie sudarkytą pačios savęs reginį, vis dar beviltiškai bandydama išvengti priverstinės santuokos.
Nors ji to dar nežinojo, bet jos išsigelbėjimas reiškė, kad ji taps bandomuoju atveju viename iš savo šalies naujausių ir kebliausių šiuolaikiškumo eksperimentų. Jos laukė skyrybų teismas, besivadovaujantis Afganistano šariato įstatymu. Ar gali invalide tapusi paauglė pažaboti teisinę sistemą, kuri vis dar nėra palanki moterims?
„Mes vis tiek turime susituokti", - sakė Zabiullah savo broliui, išgirdęs apie Farimos bandymą nusižudyti. „Sužadėtuvės tebegalioja".
Jos tėvas pritarė, kad Farimos siekimas oficialiai išsiskirti nebuvo protingas.
„Mes visai nesame liberali šeima“, - sakė Mohammedas. „Ne taip turime spręsti problemas“.
Kaip ir daugeliui paauglių Kabule, Farimai buvo suteiktos galimybės, apie kurias jos motina negalėjo nė pasvajoti. 2001 metais, tarptautinė koalicija įsteigė daug mergaičių mokyklų ir nevyriausybinių organizacijų, kurios iš anksto užtikrino darbo vietas Afganistano moterims. Farima sužinojo apie gydytojas moteris, kurios buvo apmokomos atlikti gyvybę gelbėjančias operacijas. Savo klasėje ji buvo pirmūnė; medicinos mokykla nebuvo neįgyvendinama užgaida.
Farimos motina niekada nelankė mokyklos. Ji rengėsi dangaus mėlynumo apsiaustus, kurie slėpė jos veidą. Farima dėvėjo tiktai galvą dengiančią skarelę, dažėsi lūpdažiu ir akis apvesdavo pieštuku tam, kad visi matytų.
Kai jos vedybų data buvo nustatyta, 9 metų Farima sutrikusi atsisėdo į savo motinos glėbį, nežinodama, kas yra sužadėtuvės. Netgi modernėjančiame Kabule, tradicinės sužadėtuvės negalėjo būti sulaužomos, Farimai sakė jos tėvai. Vyras, su kuriuo ji turės praleisti visą savo gyvenimą, buvo tolimos eilės pusbrolis. Jei santuoka neįvyks, šeima iširs.
Nuo tada, kai Farima susipažino su Zabiullah, ji negalėjo jo pakęsti. Jie kalbėdavosi telefonu, ir jis kartą nubaudė ją už tai, kad ji drįso išeiti iš savo namų. Jis pareikalavo, kad ji liautųsi bendravusi netgi su savo šeimos nariais.
„Ji buvo per daug artima su savo giminaičiais. Ji valgo ledus ir su savo tėvo pusbroliu eina į parduotuvę ", - sakė jis.
„Jei jis bus toks ir tada, kai mes susižadėsime, į ką bus panaši mūsų santuoka?“, - klausė Farima. „Aš negalėčiau to pakęsti".
Zabiullah pasidarė aišku, kad Farima priešinasi jo reikalavimams. Jis priskyrė jos užsispyrimą tiems dalykams, kuriuos jis laikė blogio įsikūnijimu — dalykams, kuriuos jis siejo su naujų daugiaaukščių namų ir prekybos centrų bei mergaičių mokyklų miestu.
„Ji yra per daug liberali, per daug šiuolaikiška“, - pasakė jis.
Praėjus mažiau nei minutei po to, kai Farima sukniubo ant žemės, Mohammedas pakėlė savo dukterį. Jis sustabdė taksi išskubėjo į Ali Ahmedo ligoninę, kur Taheras Jan Khalilis tris valandas ją operavo. Šeima gėdijosi papasakoti T.J. Khaliliui tiesą. Jos tėvas pasakė, kad Farima netyčia nukrito nuo stogo.
„Aš nebuvau tikras, ar ji išgyvens. Jos stuburas buvo baisiai sulaužytas“, - pasakojo T. J. Khalilis. Praėjusiais metais, jis susidūrė su begale moterų, kurios kėsinosi nusižudyti. „Tokia yra situacija Afganistane“, - teigė jis.
Farima 9 dienas praleido ligoninėje, vis netekdama sąmonės ir vėl ją atgaudama. Kai ji subintuota ir gulinti neštuvuose rugsėjo pabaigoje vėl išvydo pasaulį, jos giminaičiai verkė ir dėkojo Dievui, jog ji išgyveno.
„Bet jei ne mirtis, tai kas tada lieka?“, - galvojo Farima.
Santechniku dirbantis Zabiullah atkakliai reikalavo, kad vestuvių data išliktų nepakeista. „Išleidau 80 tūkst. Lt dovanoms, skirtoms savo sužadėtinei“, – pasakojo jis. Vaikinas sumokėjo už didžiulį sužadėtuvių vakarėlį, per kurį Farima valandų valandas sėdėjo apniukusi, kai jos giminaičiai dainavo ir šoko bei valgė kebabus.
„Visi gerai leido naktį, tik ne ji“, - pasakojo Mohammedas.
Daugybė moterų Afganistane kasmet nusižudo norėdamos pabėgti nuo nenusisekusių ir dažnai žiaurių vedybų. Tos tragedijos yra plačiai apraudamos, bet jos vis dėlto pateikia sprendimą, kurį pripažįsta šariato įstatymas: moters mirtis, net jei ji pati pakelia prieš save ranką, žymi santuokos ar sužadėtuvių pabaigą. Kitos moterys pabėga, taip susilaukdamos dar liūdnesnių pasekmių: kelių metų nelaisvės.
Anot „Human Rights Watch“ pranešimo, maždaug 500 moterų šiuo metu įkalintos už tai, kad pabėgo nuo priverstinių santuokų ar dėl to, kad patyrė smurtą šeimoje.
Nepavykusią savižudybę yra netgi dar sudėtingiau atnarplioti. Kai Farima sumušta ir sulaužyta pabudo ligoninėje, jos vestuvės dar nebuvo atšauktos. Beveik visi jos giminaičiai buvo už tai, kad ji susituoktų. Nutrauktos vedybos užtrauktų juodą dėmę jos šeimos reputacijai, sakė jie.
Farima atsisakė kito bandymo nusižudyti; ji negalėjo pati paeiti ir buvo per silpna, kad save sužalotų. Mergina, kaltinama, jog yra perdaug šiuolaikiška, priimė kitą sprendimą: ji nusprendė išspręsti savo šią situaciją Kabulo Šeimos teisme.
„Žmonės sakė man, kad aš išprotėjau, jog kreipiuosi į teismą“, - sakė Farima.
Ji turi ginti savo tiesą prieš pilną salę teisėjų ir advokatų, kurie spręs, ar jai bus leista išsiskirti. Tradicinėje Afganistano kultūroje vyrai gali išsiskirti su savo žmonomis be jokios teisingumo sistemos pritarimo.
„Savižudybė buvo perdaug paprasta“, - pasakė Farima.
Po dviejų mėnesių išėjus iš ligoninės, jos motina ir tėvas padėjo ją nugabenti į trečią Šeimos teismo aukštą — išblukusį geltoną pastatą, prie kurio dažnai laukdavo apsiaustus dėvinčių moterų eilė.
Farima ant galvos dėvėjo juodą skarą, o jos oda buvo išblyškusi. Ji nebuvo gryname ore ištisas savaites ir didelę savo laiko dalį kambaryje leido skaitydama romanus.
Pagrindinė teisėja Rahima Rasai, pažvelgė į Farimą, kai ji taisėsi savo nugaros įtvarą.
„Jūs griaunate sau gyvenimą“, - pasakė R. Rasai.
Teismas yra ta vieta, kur moteris gali prašyti skyrybų ar vaikų globos, bet tik jei ji turi penkis vyriškos lyties "liudininkus", ar gynėjus, ir dažnai tik tada, jei jos vyras ar sužadėtinis pritaria skyryboms. Teismas yra finansuojamas Vakarų nevalstybinių organizacijų, bet griežtai laikosi šariato įstatymo.
Farima sėdėjo priešingoje pusėję nei jos sužadėtinis. Ji žiūrėjo į teisėją ir sunkiai tvardėsi, kad nepravirktų.
„Kaip jaučiatės?“, - paklausė R. Rasai.
„Baisiai“, - atsakė Farima.
Zabiullah kietai sukando dantis.
Kasmet Kabulo Šeimos teismas nagrinėja apytiksliai 300 bylų, dažniausiai moterų, kurios siekia išsiskirti su savo apsileidusiais ar priekabiaujančiais vyrais. Įkurtas 2003 metais, Šeimos teismas buvo įvertintas kaip proveržis po Talibano laikų. Tais laikais svetimautojai buvo užmėtomi akmenimis ir moterų teisės buvo pažeidžiamos.
Šis teismas yra langas į audringus Afganistano šeimų gyvenimus. Moterys, kurių sužadėtiniai emigravo iš Afganistano, siekia skyrybų, nes jų partneriai su jomis negyvena. Merginos, kurių vyrai pardavė jas kaip prostitutes, irgi kreipiasi į teismą, prašydamos vyriausybės patvirtintų ištuokos dokumentų. Kai kurios gauna tuos dokumentus, o kitos – ne.
Savo teismo dieną Farimos tėvas sėdėjo kambario kampe. Daug metų jis bandė išvengti šio momento.
„Aš liepiau savo dukrai to nedaryti. Mes nenorime susilaukti blogos reputacijos. Mes nenorime, kad mūsų šeima žlugtų“, - pasakojo Mohammedas.
R. Rasai pradėjo klausinėti. „Kas negerai su šiuo vyru?“, - paklausė ji Farimos, rodydama į Zabiullah.
„Jis blogai su manimi elgiasi“, - pasakė Farima. „Mūsų santuoka būtų pragaras“.
Tada teisėja žvilgtelėjo į Zabiullah. Jis baisiai nenorėjo ten būti. „Ką jūs galvojate apie savo sužadėtinį?“
„Ji sutrikusi. Ji tapo perdaug liberali“, - įsiterpė jis.
Teismo salėje stojo tyla. Rasai gurkštelėjo arbatos. Ji buvo pavargusi. Tai buvo paskutinė to ryto byla. Teismas jau išklausė keturias moteris, prašančias skyrybų, ir užsitęsusius ginčus dėl piniginės kompensacijos ir dėl fizinio priekabiavimo. Nė viena iš bylų nebuvo išspręsta. Nebuvo pakankamai vyrų liudininkų, arba teisėja tiesiog nebuvo įtikinta, kad skyrybos turėjo pagrindą; ji nenori išduoti perdaug skyrybų dokumentų.
„Tai man dažnai neduoda ramybės Net kai meldžiuosi, aš galvoju apie savo darbo liūdnąją pusę“, - vėliau sakė R. Rasai.
Nors ji yra viena iš nedaugelio Afganistano teisėjų moterų, R. Rasai vargu ar yra Vakarų tipo moterų teisių gynėja. Ji kartais pataria vyrams „nuslopinti savo žmonas“. Net, rodos, aiškiose priekabiavimo bylose, ji dažnai nepasiduoda atsakovių prašymams dėl skyrybų.
Kai R. Rasai galiausiai vėl prakalbo, ji paklausė Farimos, kokias dovanas Zabiullah jai davė per jų sužadėtuves. Farimos motina paliko teismo salę ir grįžo nešina metaliniu lagaminu.
Jis buvo pilnas drabužių, papuošalų ir kosmetikos. Jos motina traukė po vieną daiktą ir laikė virš savo galvos taip, kad matytų teismas. Visi daiktai vis dar buvo supakuoti.
„Kur kiti žiedai?“, - pratrūko Zabiullah.
„Tai viskas, ką man davei“, - atsakė įpykusi Farima.
„Net jei Karzai pareikalaus to, aš neleisiu savo dukrai tekėti už šio vyro!“, - staiga sušuko Farimos motina, kreipdamasi į Afganistano prezidentą. Tai buvo palaikymas, kurio Farima niekada nesulaukė iš savo tėvų.
R. Rasai pradėjo rašyti.
„Jūsų sužadėtuvės yra atšauktos“, - pasakė ji. „Jūs daugiau vienas su kitu nesusiję".
Farima nesišypsojo. Ji ir Zabiullah panardino savo nykščius į rašalą ir palietė jais pažymėjimus, patvirtinančius apie jų skyrybas.
„Saugokite juos amžinai“, - pasakė R. Rasai, įteikdama kiekvienam po kopiją.
Zabiullah paprašė savo brolių, kad šie padėtų jam iš teismo salės išnešti lagaminą. Farima tėvai padėjo nunešti ją laipteliais žemyn.