Prie namų džiūva iškabinti skalbiniai. Vandenį tenka atsinešti iš piktžolėmis apaugusiame kieme esančio šulinio. Jo saugumu rūpinasi vos du policijos pareigūnai ir trikojis šuo Manuela. Taip atrodo Urugvajaus prezidento Jose Mujicos rezidencija. Akivaizdu, kad šios šalies vadovo gyvenimo būdas stipriai skiriasi nuo daugumos kitų pasaulio valstybių lyderių.
Prezidentas J. Mujica atsisakė prabangios vilos, kurią savo vadovui garantuoja Urugvajaus valstybė, ir mieliau liko savo žmonos fermoje esančiame name šalia gruntkelio netoli sostinės Montevidėjo.
Prezidentas kartu su žmona patys dirba žemę, užsiima gėlių auginimu.
Asketiškas gyvenimo būdas bei tas faktas, kad J. Mujica apie 90 procentų mėnesinio darbo užmokesčio (tai atitinka maždaug 32 tūkst. litų) skiria labdarai, leidžia jį įvardinti kaip neturtingiausią pasaulio prezidentą.
„Taip gyvenau didžiąją savo gyvenimo dalį, - prisipažįsta valstybės vadovas, sėdėdamas senoje kėdėje savo sode. - Puikiai galiu gyventi su tuo, ką turiu“.
Kadangi didžiąją dalį savo pajamų atiduoda labdarai – ja naudojasi vargingai gyvenantys žmonės ir smulkūs verslininkai – likusioji dalis maždaug atitinka vidutines urugvajiečio mėnesines pajamas (apie 2 tūkst. litų).
2010 metais jo metinėje asmeninio turto deklaracijoje, kurią privalo pildyti Urugvajaus valdininkai, nurodomas 4740 skaičiuojant litais kainuojantis 1987 metų automobilis „Volkswagen Beetle“. Šiemet deklaraciją jis papildė puse savo žmonos turto, kurį sudaro žemė, traktoriai ir jau minėtas namas. Taip deklaracijoje nurodoma turto vertė pasiekė 582 tūkst. skaičiuojant litais.
Tai vis tiek prilygsta vos dviems trečdaliams viceprezidento Danilo Astori ir trečdaliui J. Mujicos pirmtako prezidento Tabare Vasquezo deklaruoto turto.
2009 metais prezidentu išrinktas J. Mujica septintąjį ir aštuntąjį dešimtmečius praleido Urugvajaus judėjime „Tupamaros“ – kairiųjų pažiūrų ginkluotoje grupuotėje, kurią įkvėpė Kubos revoliucija.
Šešis kartus į jį buvo šauta, 14 metų J. Mujica praleido kalėjime. Didžiąją įkalinimo dalį jis gyveno sunkiose sąlygose ir vienumoje, kol 1985 metais Urugvajui grįžus prie demokratijos pagaliau buvo išlaisvintas.