CŽV direktorius su savo biografe turėjo bendrą „Gmail“ paskyrą, o asmeninius laiškus parašydavo ir palikdavo juodraščių skyrelyje. Tokiu būdu abu naudojosi vienu elektroninio pašto adresu ir perskaitydavo laiškus juodraščių skyrelyje.
Susirašinėjant įprastais elektroniniais laiškais reikalingas IP adresas, išsiųstus laiškus galima perimti.
„Al Qaeda“ teroristai seniai naudojo šį metodą ir keisdavosi informacija nesiųsdami elektroninių laiškų. Vienas iš konspiratorių atidarydavo paskyrą, parašydavo laišką ir palikdavo jį juodraščių skyriuje. Vėliau visi konspiratoriai galėdavo atsidaryti paskyrą bet kurioje pasaulio dalyje, perskaityti laiško juodraštį, o paskui ištrinti.
Realiai informacija niekada nebūdavo išsiunčiama elektroniniu laišku, tad ją susekti, perimti kur kas sunkiau. Šį būdą pamėgo ir daugelio šalių paaugliai, nenorintys, kad tėvai perskaitytų jų elektroninius laiškus.
Kad ir kaip slėpėsi G. Petraeusas ir P. Brodwell, per slaptą elektroninio pašto dėžutę jų romanas ir išaiškėjo.