Teberusenant teritoriniame ginčams su kaimyninėmis šalimis, Hu Jintao pabrėžė, kad Pekinas neatsisakys savo pretenzijų į kai kurias ginčijamas jūrines teritorijas, sakydamas kalbą per valdančiosios Komunistų partijos suvažiavimą.
Pekino ginčas su Tokiju dėl Japonijos kontroliuojamų salų Rytų Kinijos jūroje pablogino abiejų šalių santykius, o Pietų Kinijos jūroje Pekino interesai susidūrė su Filipinais ir Vietnamu.
Japonija ragino Kiniją taikiai naudoti savo jūrinę galią.
"Nenuostabu girdėti, kad (Kinijos) lyderiai kalba apie ketinimus įsitraukti į jūrinę veiklą, - sakė Japonijos URM atstovė. - Tačiau ši veikla turi būti vykdoma taikiai, vadovaujantis tarptautine teise."
Hu Jintao sakė, kad Kinija yra pasiryžusi vykdyti taikią užsienio politiką, tačiau turi toliau stiprinti savo ginkluotąsias pajėgas, kurios koviniams gebėjimams stiprinti buvo skiriamos milžiniškos lėšos.
Prezidentas aiškino, jog dėl "persipynusių problemų, lemiančių jos išlikimą", Kinija privalo kurti "stiprią nacionalinę gynybą ir galingas ginkluotąsias pajėgas, kurios būtų proporcingos Kinijos tarptautiniam statusui".
Hu Jintao ragino Kiniją ypač daug dėmesio skirti kariuomenės technologiniams pajėgumams, sakydamas, kad svarbiausia užduotis yra sugebėti "laimėti lokalų karą informacijos amžiuje".
Karybos analitikai teigia, kad Kinijos ginkluotosios pajėgos daug silpnesnės negu Jungtinių Valstijų ir kad tokia padėtis dar kurį laiką išliks.
Tačiau Azijos šalys susirūpinusios dėl Pekino karinių ketinimų, o šis nerimas tikriausiai lems įtemptą atmosferą Rytų Azijos viršūnių susitikime, kuris vyks Kambodžoje šį mėnesį.
Tame susitikime dalyvaus perrinktas JAV prezidentas B.Obama, kuris siekia perkelti pagrindinius Amerikos strateginius interesus į Ramiojo vandenyno regioną, o daugelis laiko tokią politiką iššūkiu Kinijai.
Buvęs JAV gynybos departamento politikos planavimo vadovas Michaelas Pillsbury sakė naujienų agentūrai AFP, kad Hu Jintao komentarai jį nustebino.
"Kinija ėmėsi teisėtos kariuomenės modernizavimo programos, tačiau JAV ir kaimynės vis dar negali gauti tiesaus atsakymo, kokio dydžio bus Pekino naujasis karo laivynas, - pažymėjo jis. - Dabar prezidentas Hu Jintao matomai pasisako už didelį stiprinimą, tačiau ir vėl nepateikia mums jokių detalių."
Kinija plėtoja įvairią naują ginkluotę, o rugsėjį aktyviąją tarnybą pradėjo jos pirmasis lėktuvnešis, perstatytas iš laivo korpuso, kurį Pekinas prieš beveik dešimtmetį nusipirko iš Ukrainos. Anksčiau šį mėnesį Kinija taip pat pademonstravo savo antrąjį radarais sunkiai susekamą naikintuvą.
300 metrų ilgio lėktuvnešis "Liaoning" dabar ruošiasi pirmiesiems lėktuvų kilimo ir tūpimo ant jo denio bandymams, neseniai pranešė valstybinė žiniasklaida.
Kinijos komunistų partijos suvažiavimas rengiamas kas penkerius metus. Šiemet per šį susitikimą bus pristatyti nauji partijos ir šalies lyderiai, dirbsiantys ateinantį dešimtmetį, o prie valstybės vairo tikriausiai stos dabartinis viceprezidentas Xi Jinpingas.
Savo kalboje Hu Jintao taip pat perspėjo, kad Kinija "niekada niekam ir jokiai jėgai neleis jokiomis priemonėmis atskirti Taivano nuo tėvynės".
Pekinas tebereiškia pretenzijas į nepriklausomai valdomą salą, atsiskyrusią nuo žemyninės Kinijos pilietinio karo pabaigoje 1949 metais, ir kaltina Jungtines Valstijas dėl kišimosi į šią problemą.