Klipą peržiūrėjo jau daugiau kaip 2 mln. žmonių visame pasaulyje, o vieną dieną Japonijoje buvo net 300 tūkst. peržiūrų.

I. McLeodas pasakojo leidiniui „Yorkshire Post“, kad sumanymas kilo po kelių burnelių. „Galvojau, galėčiau fotografuoti daugiausia metus ar dvejus... Bet paskui ateina akimirka, kai susimąstai, ar nesigailėsi, jei liausiesi.“ Vyriškiui sūnaus fotografavimas tapo kasdieniu veiksmu, kaip kad dantų valymas.

Cory McLeodui ne visada patikdavo, kai tėtis kasdien jį fotografuodavo: „Man jo sumanymas atrodė keistas, nesuvokiau jo vertės. Tik kai sukako 16 ar 17 metų, pradėjau jį vertinti ir supratau, kas tai yra.“ Vaikinas dabar išvykęs studijuoti į Lidso universitetą, tačiau ketina bendradarbiauti su tėčiu.

„Kada sustoti? Nemanau, kad galėsiu. Šitiek toli nuėjome, galime tęsti“, – sakė jis.

Fotometraštyje trūksta kelių dienų (I. McLeodas vietoje trūkstamų nuotraukų patalpino kelis eskizus) ir mėnesio, kai buvo sugedęs fotoaparatas.

Maždaug prieš metus jis pradėjo skenuoti nuotraukas (sūnui gimus dar nebuvo skaitmeninių fotoaparatų), tam prireikė trijų mėnesių. I. McLeodas sako, kad jie nėra itin tvarkingi ir organizuoti.

„Tokiems žmonėms, kurių fotoalbumuose yra didesnių nei metų pertraukų, „21 Years“ atrodo be galo sistemingas darbas“, – apibendrino jis.