ES ir jos pirmtakai jau šešis dešimtmečius prisideda prie taikos ir susitaikymo procesų bei demokratijos ir žmogaus teisių užtikrinimo, sakoma komiteto pareiškime.

Nobelio taikos premija tradiciškai įteikiama gruodžio 10-ąją. Ji laikoma svarbiausiu tarptautiniu apdovanojimu už taikesnio pasaulio siekį.

Prieš tai paskutinė organizacija, gavusi garbingą Nobelio taikos premiją, buvo „Medecins Sans Frontieres“ (Gydytojai be sienų), skelbia BBC. Šiai organizacijai premija skirta 1999 metais.

Skelbdamas apdovanojimą, Nobelio komiteto pirmininkas Thorbjoernas Jaglandas pripažino šiuo metu ES slegiančias finansines problemas ir socialinių neramumų faktą, tačiau sakė, jog komitetas norėjęs susikoncentruoti ties jau daugiau nei šešiasdešimt metų gyvuojančios organizacijos darbus „siekiant taikos ir susitaikymo, ugdant demokratiją ir saugant žmogaus teises“.

Komiteto pirmininkas taip pat pažymėjo ES svarbą užtikrinant Prancūzijos ir Vokietijos susitaikymo tikrumą po Antrojo pasaulinio karo.

T. Jaglandas minėjo ir ES svarbą inkorporuojant į sąjungą Ispaniją, Portugaliją ir Graikiją po autoritarinio režimo žlugimo šioje šalyse XX amžiaus 8-ąjį dešimtmetį.

Nobelio komiteto pirmininkas sakė, jog ES gebėjimas siekti taikos ir susitaikymo sėkmingai pasiekė ir Balkanų šalis bei atkreipė dėmesį į faktą, jog Kroatija jau praktiškai stovi prie sąjungos slenksčio.

Europos Sąjungai - didelė garbė

Europos Parlamento pirmininkas Martinas Schulzas teigia dėl apdovanojimo esąs „giliai sujaudintas ir pagerbtas“.

Nobelio premija yra "didelė garbė" visiems ES piliečiams, sako Barroso

Europos Komisijos vadovas Jose Manuelis Barroso penktadienį sakė, kad 2012 metų Nobelio taikos premija yra "didelė garbė" 500-ams milijonų Europos Sąjungos (ES) piliečių.

"Tai didelė garbė visai ES, visiems 500-ams mln. piliečių", - "Twitter" parašė J.M.Barroso prieš pat numatytą spaudos konferenciją Europos Komisijos būstinėje Briuselyje.

Apdovanojimas tapo staigmena

"Per 70 metų laikotarpį Vokietija ir Prancūzija kovėsi trijuose karuose. Mūsų dienomis karas tarp Vokietijos ir Prancūzijos neįsivaizduojamas. Tai rodo, kaip gerai nukreiptomis pastangomis ir stiprinant abipusį pasitikėjimą istoriniai priešai gali tapti artimais partneriais", - sakė jis, aiškindamas šių metų komiteto sprendimą.

Tačiau šis apdovanojimas tapo staigmena tuo metu, kai Europos solidarumas patiria didžiausią per kelis pastaruosius dešimtmečius iššūkį, atsiradus giliam atotrūkiui tarp prasiskolinusių Bendrijos šalių ir turtingesnio šiaurinio regiono, vadovaujamo Vokietijos, kuris tik nenoriai ryžtasi gelbėti savo partneres.

Kol kas neaišku, ar šis įtemptas bendradarbiavimas padės išsaugoti Europos projektą, tačiau gili krizė dar labiau padidino atotrūkį tarp piliečių įvairiose Bendrijos šalyse ir Briuselio, seniai laikomo pernelyg nutolusiu ir biurokratiniu.

Kita vertus, šios organizacijos įkūrimas laikomas svarbiu veiksniu, padėjusiu sukurti taiką ir stabilumą karo nuniokotame žemyne, suartinant buvusias didžiausias priešininkes Prancūziją ir Vokietiją bei nukreipiant jas bendru keliu.

Nepaisant pasikartojančių sunkumų, ES tapo didžiausia pasaulyje bendra rinka, leidžiančia laisvai judėti prekėms, žmonėms, paslaugoms ir kapitalui.

Ilgainiui ši Bendrija išsiplėtė iki 27 šalių, kurios dar visai neseniai buvo vienoje arba kitoje Geležinės uždangos pusėje.

Jos narėmis tapo šalys, kuriose ekonomikos, socialinės ir kultūros sąlygos yra labai skirtingos, tačiau po intensyvių integracijos pastangų jau 17 ES valstybių naudoja bendrą valiutą.

Šių metų Nobelio taikos premija taip pat tampa akibrokštu Norvegijai, kuri dukart (1972 ir 1994 metais) atsisakė stoti į ES ir kurioje trys ketvirtadaliai gyventojų, kaip rodo naujausios apklausos, nusistatę prieš narystę Bendrijoje.

Norvegijos televizija laimėtoją atskleidė likus valandai iki paskelbimo

Penktadienį tradiciškai gerai informuotas Norvegijos visuomeninis transliuotojas NRK likus maždaug valandai iki daugelio nekantriai laukiamo oficialaus Nobelio komiteto pranešimo nurodė, kad krizės krečiama Europos Sąjunga (ES) tampa šių metų Nobelio taikos premijos laureate,

"ES taps šių metų Nobelio taikos premijos laimėtoja, patvirtino NRK", - sakoma transliuotojo tinklalapyje.

Ketvirtadienio vakarą NRK užsiminė, kad Nobelio komitetas šiemet pagaliau skirti premiją ES, praėjus 60 metų po to, kai buvo įkurta jos pirmtakė - Europos anglies ir plieno bendrija, padėjusi užtikrinti taiką ir stabilumą Antrojo pasaulinio karo nuniokotame žemyne.

Tačiau penktadienio rytą, likus apie valandai iki Nobelio taikos premijos laureato paskelbimo 11 val. vietos (12 val. Lietuvos) laiku, transliuotojas paskelbė, kad ši prielaida buvo patvirtinta.

Prestižinė premija skiriama 27 šalių blokui tuo metu, kai ES yra apimta sąmyšio, sukelto gilios krizės euro zonoje.

Ketvirtadienį paskelbtoje prognozėje NRK nurodė, kad Bendrija gali pelnyti Nobelio premiją už savo vaidmenį užtikrinant taiką ir stabilumą Senajame žemyne.

"Europos Sąjunga yra apimta vienos iš didžiausių savo krizių, tačiau galbūt būtent dabar šis taikos ir stabilizavimo projektas nusipelnė rankos, kurią ištiestų "ne" (stojimui į Bendriją ištarusi) šalis - Norvegija?" - rašė NRK.

Norvegija, kuri teikia Nobelio taikos premijas, nėra ES narė, o trys ketvirtadaliai jos gyventojų nusistatę prieš stojimą į šį bloką, rodo neseniai atliktos apklausos.

Britų euroskeptikai smerkia Nobelio taikos premijos skyrimą ES

Britų euroskeptikai penktadienį neigiamai įvertino tai, kad Nobelio taikos premija buvo paskirta Europos Sąjungai (ES), ir sakė, kad tokiu būdu ši premija užsitrauks prastą reputaciją.

Europos Parlamento narys Nigelas Farage'as, britų Nepriklausomybės partijos lyderis, sakė, kad 27 narių blokas tokiose euro zonos valstybėse kaip Ispanija ir Graikija, kelia "smurtą ir nesutarimus".

"Šios premijos paskyrimas ES užtraukia jai prastą reputaciją, - sakė N.Farage'as. - Užuot nešųsi taiką ir darną, ES kels maištus ir smurtą".

"Ispanija yra prie finansinės pagalbos slenksčio, o aukšto rango kariškiai perspėja, kad armijai gali tekti įsikišti Katalonijoje, - tęsė jis. - Graikijoje žmonės badauja ir per beviltišką skurdą palieka savo vaikus, ir nepraeina nė savaitės, kad nematytume riaušių ir protestų sostinėse prieš "troiką" ir ekonominį kalėjimą, kurį jie įvedė".

N.Farage'as yra prieštaringai vertinama figūra. Jis yra gavęs baudą už ES prezidento Hermano Van Rompuy pavadinimą "šlapiu skuduru" ir su naciais susietą pašaipą dėl Vokietijos politikos Graikijos atžvilgiu.

Britų vyriausybės oficialios reakcijos kol kas nebuvo. Ministro pirmininko Davido Camerono biuro atstovė AFP sakė, kad jie neplanuoja daryti jokio pareiškimo.

D.Cameronas yra vis labiau spaudžiamas sušaukti referendumą dėl komplikuotų Jungtinės Karalystės santykių su ES. Daugelis jo partijoje nori ne tokių glaudžių ryšių ar visiško pasitraukimo iš Bendrijos, ypač kilus euro zonos skolų krizei.

Euras reiškia ir taikos sąjungą, komentuodama Nobelio premiją sako A.Merkel

Vokietijos kanclerė Angela Merkel penktadienį sveikino 2012 metų Nobelio taikos premijos paskyrimą krizę išgyvenančiai Europos Sąjungai, pastangas išsaugoti eurą pavadindama siekiu užtikrinti taiką žemyne.

"Dažnai sakau, kad euras yra daugiau nei valiuta, ir mes neturėtume pamiršti, kad šiomis savaitėmis ir mėnesiais dirbame, kad euras stiprėtų. Euras yra daugiau nei valiuta dėl to, kad galiausiai tai susiję su pradine taikos ir vertybių sąjungos idėja", - sakė ji žurnalistams.

Anot jos, sprendimas pasirinkti Europos Sąjungą yra "nuostabus".

Angela Merkel
"Tuo (sprendimu) (Nobelio) komitetas pagerbė Europos integracijos idėją. Po daugelio metų baisaus kraujo liejimo, siaubingų karų, žudynių ir niokojimo Romos Sutartis padėjo pamatus europinei taikos sąjungai", - pažymėjo ji apie 1958 metų paktą, paruošusį dirvą Europos Sąjungai.

"Pastarieji taikūs dešimtmečiai Europoje - ilgas laiko tarpas mums, gyvenantiems Europos Sąjungoje. Bet istorijai - tai tik akimirksnis. Todėl privalome toliau tęsti darbą", - sakė A.Merkel. Pasak jos, ši premija pažymi Europos integracijos dvasią.

"Aš matau faktą, kad Nobelio komitetas pagerbė tą idėją, taip pat ir kaip iniciatyvą bei įpareigojimą man asmeniškai", - pridūrė Vokietijos kanclerė. Atskiru pareiškimu Vokietijos užsienio reikalų ministras Guido Westerwelle ES apdovanojimą pavadino "didžiu sprendimu, kuriuo aš didžiuojuosi ir dėl kurio jaučiuosi laimingas".

"Europos integracija yra sėkmingiausias istorijoje taikos projektas", - sakė jis lankydamasis Kinijoje.

"Iš dviejų pasaulinių karų griuvėsių išaugo taika ir laisvė, o mirtini priešai tapo gerais draugais ir neperskiriamais partneriais", - pažymėjo G.Westerwelle.

Anot jo, Nobelio premija turėtų paskatinti Europą "dabar imtis spręsti savų problemų, padaryti europinį kooperavimosi modelį pavyzdžiu, sustiprinti Europos pastangas taikiam pasaulio vystymuisi".

A.Merkel, ekonomiškai stipriausios šalies Europoje kanclerė ir pagalbos fondų sukrėstoms euro zonos šalims iždininkė, per trejus ilgus finansinės sumaišties metus išryškėjo kaip lyderė.

Tačiau kai kuriuose Europos kraštuose jį, dėl propaguojamos griežto taupymo strategijos, laikoma didžiausia piktadare.

Per vizitą Atėnuose antradienį A.Merkel susilaukė įtūžusios minios protestų gatvėse, kai kurie vilkėjo nacių uniformas, mosikavo vėliavomis su svastika. Visa tai dėl reikalavimo smarkiai apkarpyti biudžeto išlaidas.

Nobelio taikos premijos laureatas L.Walesa „nemaloniai nustebintas“ dėl premijos skyrimo Europos Sąjungai

Lechas Walesa, kuriam 1983 metais už vadovavimą antikomunistiniam judėjimui Lenkijoje buvo skirta Nobelio taikos premija, penktadienį pareiškė esąs "nemaloniai nustebintas", kad šių metų premija teko Europos Sąjungai.

Lechas Walesa
"Žinoma, Europos Sąjunga mėgina pakeisti Europą ir pasaulį taikiu būdu, bet tam ji turi pinigų ir toks yra jos tikslas..., o individualūs veikėjai pasišvenčia idėjai", - sakė L.Walesa ir pridūrė, kad "šiame pasaulyje esama daug asmeninio aktyvumo atvejų".

1981-ųjų pabaigoje tuometinis komunistinis režimas areštavo L.Walesą už tai, kad šis vadovavo „Solidarumui", pirmajai ir vienintelei laisvai sovietiniame bloke profesinei sąjungai, kuri pasiekė, kad komunizmas Lenkijoje buvo taikiai nuverstas.

Lenkija buvo pirmoji komunistinė šalis taikiai perėjusi į demokratiją ir kapitalizmą; tai galiausiai paskatino Sovietų Sąjungos žlugimą ir Šaltojo karo pabaigą 1991 metais.

L.Walesa 1990 metais tapo pirmuoju pokario Lenkijoje demokratiškai išrinktu valstybės vadovu.