"1945 metų gegužę Latvija neatkūrė valstybingumo ir buvo įtraukta į kitą totalitarinį režimą", - pažymėjo prezidentės patarėjas.
Tuo pat metu jis pabrėžė: "Bet prezidentė žino ir pripažįsta ypatingą Rusijos liaudies vaidmenį sutriuškinant fašizmą".
"Jokio fašizmo reabilitavimo Latvijoje nėra ir nebus", - sakė A.Zunda.
Pasak jo, anksčiau V.Vykė-Freiberga yra pareiškusi, kad gegužės 9-ąją kartu su visu Europos žemynu mini Europos dieną, o Antrasis pasaulinis karas Latvijai baigėsi 1990 metų gegužės 4-ąją - "kartu su sovietų imperijos žlugimu".
Tuo tarpu spaudos konferencijoje dalyvavęs Latvijoje veikiančio Rusijos tyrimo instituto direktorius Karlis Daukštas išsakė nuomonę, kad Latvijos prezidentė "išties turi atvykti gegužės 9 dieną į Maskvą, nusilenkti žuvusiųjų kapams ir tuo apsiriboti".
"Mūsų tautos iki šiol labai emocionaliai reaguoja į istorines pretenzijas. Todėl daugelis veiksmų gali dar labiau pabloginti padėtį", - mano K.Daukštas.
Spaudos konferencijoje pasisakęs latvių ir rusų kalbomis išleistos knygos "Latvijos istorija: XX amžius" bendraautoris Inesis Feldmanis pakomentavo Rusijos URM informacijos ir spaudos departamento pranešimą, kuriame pabrėžiama, kad knygoje Salaspilio koncentracijos stovykla pavadinta "pataisos darbų stovykla".
"Kalbama apie parašą po nuotrauka. Buvo panaudotas tas pavadinimas, kuris sutinkamas oficialiuose vokiškuose dokumentuose, ir niekas neneigia, kad Salaspilis buvo koncentracijos stovykla, kurioje žuvo žmonės", - pažymėjo Latvijos istorikas.