Kai kuriems tai primena Rožių revoliucijos laikus (2003 m.) – ir, nors visuomenė šįkart kur kas labiau pasidalinusi, pokyčių nuojauta tvyro ore. Kur pasuks Gruzija po spalio 1-osios? Būsimi parlamento rinkimai ypač svarbūs Gruzijos ateičiai, nes, priėmus Konstitucijos pataisas 2013 metais, kai baigsis antroji ir paskutinė M.Saakašvilio kadencija prezidento poste, prezidento galios pastebimai sumažės, o parlamento – išaugs. Pati rinkimų eiga taip pat bus atidžiai stebima tarptautinės bendruomenės – NATO narystės siekiančiai Gruzijai tai yra proga parodyti, ar demokratinės reformos šalyje iš tiesų daug pažengusios, kaip tvirtina Tbilisis.
Kitaip nei 2004 ir 2008 m. rinkimuose, šįkart varžysis dvi stiprios partijos – valdančioji Jungtinio nacionalinio judėjimo partija ir specialiai šiems rinkimams susibūrusi „Gruziniška svajonė“.
Rinkiminės kampanijos buvo aršios ir intensyvios visus metus: abi partijos turi savo žiniasklaidos priemones – televizijas, laikraščius, radijo stotis, socialinius tinklus – bei sutraukia minias palaikančiųjų į savo demonstracijas. Jungtinį nacionalinį judėjimą į rinkimus veda charizmatiškas prezidentas Michailas Saakašvilis, tuo tarpu „Gruziniškai svajonei“ vadovauja žinomas filantropas ir milijardierius Bidzina Ivanišvilis. Šie lygiaverčiai konkurentai stiprina rinkimų intrigą.
Vis dėlto tokios įtampos, kokia šiandien tvyro Gruzijoje, mažai kas tikėjosi. Likus vos dešimčiai dienų iki rinkimų, buvo netikėtai paviešinta filmuota medžiaga, kaip kalėjime Tbilisyje mušami ir prievartaujami kaliniai. Juostoje užfiksuotas prižiūrėtojų žiaurumas išvedė tūkstančius žmonių į gatves. Rugsėjo 18 d. filmuotai medžiagai pasirodžius dviejų televizijų vakaro programoje, minia šokiruotų piliečių jau po valandos susirinko miesto centre. Nors valdžia sureagavo iškart – kalėjimų sistemos ministrė Khatuna Kalmakhelidzė atsistatydino, beveik visi kalėjimo prižiūrėtojai buvo atleisti, o kai kurie atsakingi asmenys suimti, protestai vis dar tęsiasi. Pirmomis dienomis įtūžusi minia užgauliojo policininkus bei kalėjimo prižiūrėtojus, užblokavo centrines gatves, kai kurie valstybės tarnautojai viešai paliko postus protestuodami dėl smurtavimo kalėjimuose.
„Tai – patys šlykščiausi ir brutaliausi žmogaus teisių pažeidimai per visą mano šalies – Gruzijos – istoriją“, – daugelio žmonių jausmus įvardijo Tsotnė Bakuria, Eurazijos ir Kaukazo politikos ekspertas interviu „RT News“ televizijai.
Kalėjimų skandalas sukrėtė Gruziją
Situacija laikinai sušvelnėjo politikams bei visuomenės lyderiams paraginus nutraukti demonstracijas. Daugelis demonstrantų grįžo namo po Gruzijos ortodoksų bažnyčios patriarcho Iljos II raginimo „nepiktnaudžiauti kalėjimų byla“ ir palaukti savaitę iki rinkimų, kur visi galės išreikšti savo valią.
„Darykime viską, kad pasiektume rinkimų dieną taikiai. Nė vienas žmogus neturėtų gyventi baimėje“, – kalbėjo jis. – „Kai kam naudinga tokia nesveika situacija ir jie nori sukelti nestabilumą Gruzijoje. Tai yra absoliučiai neleistina.“ Po patriarcho kalbos studentai, buvę vieni pagrindinių demonstracijų organizatorių, savo protestus atšaukė. Tačiau tik laikinai.
Pasibaigus savaitgaliui, minios žmonių ir toliau kasdien renkasi gatvėse, priešais Teisingumo ministeriją pradėtas bado streikas.
Ne vienam klausimą kelia, kaip – ir kodėl būtent dabar – ši filmuota medžiaga pateko į viešumą. Apie žmogaus teisių pažeidimus bei netinkamą elgesį su kaliniais žinota ir anksčiau: „Ombudsmenas savo ataskaitose buvo pranešęs Gruzijos prokuratūrai apie ne vieną panašią bylą, bet daugeliu atvejų tyrimas arba sustabdytas, arba ištęstas“, – skelbiama ombudsmeno Giorgi Tuguši pranešime. Dabar šitaip akivaizdžiai pademonstruotas sistemiškas smurtavimas kalėjimuose smarkiai pakirto pasitikėjimą valdžia ir prezidento partija. Jei anksčiau Jungtinis nacionalinis judėjimas ir turėjo persvarą, dabar panašu, jog partija prarado daugybę balsų, ir svarstyklės gali nusvirti į opozicijos pusę. Tačiau „Gruziniškai svajonei“ bus nenaudinga, jei situacija taps nestabili dėl augančių protestų ir rinkimai bus nukelti.
Kol kas aišku, kad kalėjimų incidentas nepaliko abejingų visoje Gruzijoje. Tikimasi, kad anksčiau neapsisprendę rinkėjai dabar taip pat ateis balsuoti, tad laukiama itin didelio skaičiaus balsuojančiųjų rinkimuose.
Bandys atstatyti pasitikėjimą
Kalėjimų skandalas yra ypač skausmingas valdančiajai partijai. Jos rinkimų pagrindu tapo vyriausybės vykdytos reformos ir jų sėkmė. Ironiška, jog rinkimų kampanijos metu buvo pristatomos reformos ir kalėjimų sektoriuje, esą kalėjimų sistema tapo skaidri ir stabili. Pastarąjį pusmetį Michailas Saakašvilis, valstybės prezidentas bei partijos pirmininkas, nenuilsdamas vykdė viešą rinkimų kampaniją: beveik kas vakarą jo kalbos buvo transliuojamos iš skirtingų renginių; rekonstrukcijų bei naujų statybų projektai baiginėjami sostinėje bei kituose miestuose; viešuose stenduose buvo demonstruojami šalies pasiekimai.
Atėjęs į valdžią po Rožių revoliucijos, M.Saakašvilis ėmėsi ryžtingų reformų: daugelis iš sovietų laikų likusių valdininkų buvo pakeisti, korupcijos policijoje praktiškai nebeliko, ekonomika tapo daug stabilesnė, o gatvės – vėl saugios. Jo rėmėjai baiminasi, kad, šiam charizmatiškam politikui pasitraukus, šalis vėl skendės chaose, o užsienio politikoje Tbilisis nuo Vakarų vėl atsisuks į Maskvą. M.Saakašvilio vyriausybė laikyta modernia, pro-vakarietiška ir buvo ypač populiari tarptautinėje bendruomenėje iki 2008 m. karo su Rusija – nuo to laiko M.Saakašvilio reitingai smuktelėjo tiek šalies viduje, tiek užsienyje. Rengdama šių metų rinkimus, vyriausybė stengėsi pademonstruoti savo pasirengimą demokratiniams procesams šalyje. Įvairių apklausų duomenimis, ilgą laiką valdančioji partija pirmavo reitinguose. Dabar didžiausia užduotis M.Saakašviliui ir jo partijai yra atlaikyti susidariusią įtampą ir per likusias dienas pamėginti atstatyti savo rinkėjų pasitikėjimą.
Abejonės dėl ryšių su Maskva
Naujasis opozicijos lyderis Bidzina Ivanišvili tapo kietu riešutu M.Saakašviliui, praėjusiuose rinkimuose pasiekusiam lengvą pergalę. Jo turtas siekia pusę šalies biudžeto – jis pats finansavo savo partijos rinkiminę kampaniją, nors už tai turėjo sumokėti keletą baudų: bendra suma siekia daugiau kaip 100 mln. JAV dolerių dėl neva nelegalaus finansavimo savo partijai. Jis pats tai vadina „pavyzdžiu, kaip prezidentas M.Saakašvilis bando susidoroti su politiniais oponentais“. Milijardierius ypač populiarus tarp vyresnio amžiaus ir mažesnes pajamas turinčių rinkėjų, kuriems patinka tai, jog jis kasmet labdarai skiria 100 mln. JAV dolerių. Jungtinio nacionalinio judėjimo nariai kritikuoja jo filantropinę veiklą teigdami, kad tai prilygsta balsų pirkimui. Tuo metu B.Ivanišvilio rėmėjai kaltina vyriausybę nepakankamu dėmesiu skurdui šalyje bei reikalauja daugiau demokratinių reformų.
Kalbant apie politikos kryptis, B.Ivanišvilis dažnai kritikuojamas dėl pernelyg pozityvaus tono Rusijos atžvilgiu. Didžiąją dalį turto užsidirbęs Rusijoje, B.Ivanišvilis pažadėjo parduoti savo verslą šioje šalyje, kai paskelbė apie dalyvavimą rinkimuose: jam priklausė viešbučiai, platus vaistinių tinklas, bankas; vienu metu jis turėjo ir „Gazpromo“ akcijų (kaip teigia pats B.Ivanišvilis, iki vieno proc.). Kritikai teigia, kad tokio dydžio verslas turi turėti Kremliaus palaikymą, o B.Ivanišvilio parduotą verslą nusipirko žmonės, artimi Kremliui. Tokie ryšiai su Rusija kelia nerimą kai kuriems rinkėjams, kurie klausia, ar verslininkas tikrai savarankiškai nusprendė įsitraukti į politiką Gruzijoje. Pats politikas deklaruoja pragmatiškumą. Jis nesišvaisto radikaliais pareiškimais apie V.Putiną ir teigia, kad Gruzijai reikia bendradarbiauti su Maskva, tad nėra prasmės rodyti priešiškumą. Nepaisant to, B.Ivanišvilis tvirtina orientacijos į Vakarus dėl to neatsisakysiąs.