Tačiau ministras neatsakė į klausimą, ar ligoninėje jam pavyko pamatyti 84-erių Šventąjį Tėvą.
Gripu sergantis popiežius į Romos Gemelli ligoninę buvo skubiai atvežtas vėlai antradienį, sutrikus kvėpavimui.
Anksčiau trečiadienį Vatikanas pranešė, kad jo būklė po naktį suteiktos medicinos pagalbos, įskaitant kvėpavimo palengvinimą, stabilizavosi. Pasak pranešimo, popiežius bus dar kelias dienas, o dėl to, kada galės grįžti namo, nuspręs gydytojai.
Vatikano pareiškime sakoma, kad pontifiko širdies ir plaučių būklė neperžengia "normos rėmų".
Vatikano atstovas spaudai pridūrė, kad popiežius nebuvo praradęs sąmonės, trečiadienį ryte dar truputį karščiavo, tačiau ir gulėdamas ligoninės lovoje dalyvavo mišiose.
Pasak atstovo, pontifikas naktį "kelias valandas" pamiegojo.
Vatikanas pranešė, kad 84 metų popiežius dėl stipraus laringospazmo (gerklų mėšlungio) nebegalėjo įkvėpti ir jam prireikė skubios medicinos pagalbos.
Gležnokai atrodantis Romos katalikų bažnyčios vadovas, sergantis dar ir parkinsonizmu, greitosios pagalbos mašina buvo išvežtas į Gemelli ligoninę; tiesa, Vatikano pareiškime teigiama, kad Jono Pauliaus II būklė nėra sunki; jo nereikėjo guldyti intensyvios terapijos skyriuje.
"Šv. Tėvas guli toje pačioje palatoje, kurioje gulėdavo anksčiau. Nebuvo jokio reikalo vežti jį į Gemelli ligoninės intensyvios terapijos skyrių", - sakoma pareiškime.
Pasirodžius pranešimams apie pablogėjusią popiežiaus sveikatą, ankstų trečiadienio rytą prie Gemelli ligoninės vartų susirinko jo šalininkų, kurie nepabūgo žiemiško oro, būrelis.
Šioje ligoninėje, esančioje Romos pakraštyje, iš Lenkijos kilęs popiežius per 26 metus buvo gydomas mažiausiai 6 kartus; jis turi savo asmeninę palatą dešimtajame ligoninės aukšte.
Pirmą kartą į Gemelli ligoninę, laikomą geriausia Italijoje, Jonas Paulius II pateko 1981 metų kovo 13 dieną, kai turkas Mehmetas Ali Agca šovė į jį, važiuojantį papamobiliu per Šv. Petro aikštę. Anuomet penkias valandas trukusi operacija išgelbėjo popiežiui gyvybę. Vėliau tais pačiais metais jam vėl teko gultis į ligoninę - užkrėtimas perpilant kraują.
1992 metais jam vėl daryta operacija - pašalintas didelis žarnų vėžys. Medikų teigimu, auglys buvo jau apelsino didumo ir pradėjęs vėžėti.
Dar kartą į ligoninę Popiežius pateko 1994 metais - paslydęs vonioje Vatikane, jam lūžo dešinysis šlaunikaulis. Po to jis jau nebegalėjo normaliai vaikščioti.
Popiežiaus sveikatos būklė pastaraisiais mėnesiais buvo stabili, tačiau per pastarąjį dešimtmetį pasaulis su gailesčiu stebėjo, kaip žmogus, kuris anksčiau buvo vadinamas Dievo atletu, virto ligoniu, nebegalinčiu vaikščioti ir dažniausiai nebeįstengiančiu sakyti savo kalbų.
Vėl svarstoma, kas pakeis K.Wojtylą
Paguldžius į ligoninę Joną Paulių II, vėl svarstoma, kas jį pakeis Romos katalikų vadovo poste; juk ilgiausias ir daugiausia įvykių turėjęs popiežystės etapas, matyt, artėja prie pabaigos. Jau 27-tus metus vadovaujantis katalikų bažnyčiai Jonas Paulius II, išrinktas 1978 metais, yra pirmasis ne italų kilmės popiežius per 455 Vatikano istorijos metus.
Iki tol nebuvęs garsus kandidatas, išrinktas prieš tris dešimtmečius, išjudino visą pasaulį. Pasiekta žymiai daugiau rekordų, palyginus su pirmtakais - ir kelionių, ir slidinėjimo, rašymo ir pamokslavimo srityse.
Vis dėlto teigiama, kad jis žymiai labiau suskaldė katalikus, negu buvo iki jo. Liberaliai nusiteikę katalikai nepatenkinti, kad Jonas Paulius II nepripažįsta moterų kunigių, kontracepcijos, gėjų vedybų; jie tiesiai kalba norį, kad ateityje bažnyčia būtų demokratiškesnė. Konservatyvieji katalikai vadina jį dievo pasiuntiniu, atnešusiu liberalizmo vėjų.
Lenkas Karolis Wojtyla, garsus savo protu, vos ne mistika kvepiančiu pamaldumu, yra vienas iš nedaugelio popiežių, kilusiu labiau iš skurdo negu dėl privilegijos.
Anot istorikų, jaunystėje išgyventos tragedijos privertė labiau susitelkti į savo vidų, kad atlaikytų komunizmą savo tėvynėje Lenkijoje, o vėliau ir disidentus Bažnyčioje.
Minimi kandidatai ir iš kitų žemynų
Kitas popiežius bus renkamas slaptoje konklavoje - 120-ies jaunesnių nei 80 metų kardinolų susirinkime. Tokią konklavos narių amžiaus ribą numato 1975 metais Pauliaus VI priimtas įstatymas.
Iš tų 120 kardinolų beveik šimtą yra paskyręs Jonas Paulius II, todėl, kaip teigia Vatikano stebėtojai, tikėtina, kad jų sprendimas dėl įpėdinio atspindės jo konservatyvias pažiūras.
Beveik neabejotina, kad naujasis popiežius bus išrinktas iš pačių kardinolų, nors teoriškai jie gali išrinkti bet kokį krikštytą vyrą.
Iki Jono Pauliaus II išrinkimo būdavo galima gana drąsiai prognozuoti, kad naujas popiežius bus italas. Tačiau dėl italų stovyklos skilimo 1978 metais, kurį lydėjo konservatorių, daugiausia amerikiečių, grupės paskutinės minutės pastangos prastumti planą, tada vadintą revoliuciniu, popiežiumi buvo išrinktas lenkas. Jonas Paulius II tapo pirmuoju ne italų tautybės pontifiku po 455 metų.
Popiežiaujant Jonui Pauliui II, kardinolų konklava pasidarė tokia tarptautinė ir decentralizuota, kad kitas popiežius gali būti kilęs iš bet kokios pasaulio dalies, nors ir yra nemažai norinčiųjų grįžti prie tradicijos ir išrinkti italą.
Jei taip atsitiktų, daug galimybių tapti nauju pontifiku turi 70 metų Milano arkivyskupas Dionigi Tettamanzi, 63 metų Venecijos arkivyskupas Angelo Scola, 70 metų Genujos arkivyskupas Tarcisio Bertone, 77 metų Vatikano valstybės sekretorius Angelo Sodano ir 71 metų Vatikano Vyskupų kongregacijos vadovas Giovanni Battista Re.
Kitas svarbus veiksnys yra amžius.
Jeigu kardinolai bus vieningi dėl Bažnyčios politikos, kurią norėtų tęsti, jie tikriausiai išrinks palyginti jauną vyrą, koks 1978-aisiais buvo ir K. Wojtyla, kad ši politika būtų tęsiama dar ilgą laiką.
Jeigu jie negalės susitarti dėl šios politikos, galbūt išrinks senyvo amžiaus kandidatą - tai būtų kompromisinis žingsnis.
Tarp pagrindinių jaunesnių kandidatų, kuriuos mini Vatikano stebėtojai, yra 60 metų Vienos arkivyskupas Christophas Schonbornas.
Jeigu kardinolai nuspręs rinkti ne italą, turės labai plačias galimybes.
Afrika, kur Bažnyčiai tenka varžytis su islamu ir kitomis religijomis, turi stiprų kandidatą - 72 metų kardinolą iš Nigerijos Francisą Arinze, kuris vadovauja Vatikano Sakramentų ir Dievo kulto kongregacijai.
Yra keturi galimi kandidatai, arkivyskupai, iš Lotynų Amerikos - 75 metų Dario Castrillonas Hoyosas, kuris vadovauja Dvasininkijos kongregacijai, 62 metų Oscaras Andresas Rodriguesas Maradiaga iš Tegusigalpos, 68 metų Jorge Mario Bergoglio iš Buenos Airių ir 70 metų Claudio Hummesas iš San Paulo.
Kai kardinolai užsidarys Vatikano salėse, niekas negalės pasakyti, ko galima tikėtis. Jeigu jie vadovausis patirtimi, tikriausiai pradės nuo balsavimų už draugus ar kandidatus iš savo regiono, o vėliau galbūt mažins kandidatų skaičių iki poros. Šiais pagrindiniais kandidatais taps tie, kurie turės galimybių surinkti būtinus du trečdalius ir dar vieną balsą.
Svarbus veiksnys, kurį dažnai pamiršta pašaliniai žmonės, yra tai, jog kardinolai tiki, kad su jais Siksto koplyčioje esti Šventoji Dvasia, kuri vadovauja jų sprendimui.
Vienam amerikiečių kardinolui buvo pasakyta, kad kardinolo Albino Luciano (Albino Lučano), kuris kaip popiežius Jonas Paulius I valdė tik 33 dienas, išrinkimas 1978 metais neatrodė Dievo įkvėptas. Tačiau tas kardinolas atsakė, jog, priešingai, tokiu būdu Šventoji Dvasia apreiškia kardinolams, kad jiems reikia sulaužyti itališkąją tradiciją ir Romos vyskupu išrinkti lenką.