Kaip ir kaip netikėtai ši naujiena beskambėtų, pasirodo, jog panašių atvejų pasitaikydavo ir anksčiau.
„Talibanas pasitelkdavo dailių moterų ir merginų fotografijas „Facebook“ profilių nuotraukoms ir susidraugavo su kariais“, - teigiama kovą atlikto tyrimo išvadose, skelbia Australijos naujienų portalas news.com.au.
Kariai „nesuprato, kad žmonės, profiliuose prisidengę ne savo nuotraukomis, gali išgauti svarbios informacijos“, teigia tyrimą atlikę specialistai.
Po to, kai rugsėjo pradžioje vienas iš Afganistano kariuomenės praktikantų šalies pietuose nušovė tris Australijos karius, Kanberai ekstremistų infiltravimosi ir sekimo problema tapo itin aktuali ir skaudi. Juk įvykdytas jau ne vienas toks išpuolis.
JAV kariuomenė apie maištininkų triukus socialinėje žiniasklaidoje skaudžią pamoką išmoko 2007 metais, kai kariai Irake į internetą įkėlė „Apache“ kovinių sraigtasparnių fotografijas – o nuotraukose buvo svarbių GPS duomenų. „Priešai galėjo tiksliai nustatyti, kur bazės teritorijoje yra sraigtasparniai ir įvykdyti išpuolį, per kurį buvo sunaikinti net keturi AH-64 „Apache“ lėktuvai“, - šiais metais oficialiai pripažino JAV kariuomenė.
„Dauguma socialinės žiniasklaidos vartotojų labai patiklūs“, - konstatuoja Australijos specialistai. Kariai sutinka „draugauti“ su nepažįstamais asmenimis, nuoširdžiai tiki, kad juos apsaugo privatumo nustatymai. Pastarieji nustatymai, nepašalinantys visos aktualios informacijos ir bet kada be jokio išankstinio įspėjimo galintys savaime pasikeisti, sukuria “apgaulingą saugumo“ jausmą, teigiama ataskaitoje.
Tačiau apvyksta apgauti ir nuovokius bei patyrusius interneto ekspertus. Tik paklauskite NATO Sąjungininkų pajėgų Europoje vyriausiojo vado, admirolo Jameso Stavridi. Jis aktyviai naudojasi „Facebook“ ir „Twitter“, į socialinės žiniasklaidos liūną įtempė ir nemažai savo kolegų.
Tačiau nemažai jo kolegų „Facebook“ susidraugavo su netikru J. Stavridi. „Egzistavo keli netikri NATO Sąjungininkų pajėgų Europoje vyriausiojo vado profiliai“, - skelbė Aljansas. Mažiausiai vieną iš jų buvo sukūrę šnipai iš Kinijos, bandydami surinkti asmeninės informacijos apie J. Stavridi ir kitus aukštus NATO pareigūnus.
Kol kas neaišku, ar programišiams iš Kinijos pavyko sužinoti ką nors naudingo apie J. Stavridi. Taip pat neaišku, ar Talibanas per „Facebook“ kėsinosi į Australijos karių privatumą ir saugumą. Tai tik keli tikro karo socialinėje žiniasklaidoje pradžios šūviai. Kiti skaitmeninio šnipinėjimo atvejai gali pareikalauti tikrų aukų.