Skirtingai nuo „Baltic Pride“ eitynių, Amsterdame renginys vyksta plaukiant kanalais ir rengiamas jau nuo 1995 metų. Šiais metais rugpjūčio 4 d. jame dalyvavo 80 įvairiausiomis spalvomis ir atributais papuoštų laivų, atstovaujančių valstybinėms institucijoms (Vyriausybei, savivaldybei, policijai, kariuomenei), nevyriausybinėms organizacijoms, privačių asmenų grupėms ar įmonėms. Renginį stebėjo apie 350 000 žmonių.

Patekti į Amsterdamo plauktynes gana sudėtinga – pirma, reikia laivo, grupės bendraminčių ir nemažų pinigų pasirengti šventei. Antra, laivai dalyvauja loterijoje ir tik jos laimėtojai turi galimybę gali sudalyvauti renginyje. Dėl tokių apsunkinimų Amsterdamo Pride kartais kritikuojamas, tad buvo surengtos ir alternatyvios eitynės miesto gatvėmis. Įvairūs koncertai, seminarai, konferencijos, filmų peržiūros truko daugiau nei savaitę nuo liepos 28 d. iki rugpjūčio 6 d.

Ministrė Marja van Bijsterveld Lietuvos atstovei Vilmai Gabrieliūtei pažymėjo, kad Nyderlandams labai svarbi yra žinia, kurią 2012 m. kovo 7 d. perdavė Jungtinių Tautų (JT) generalinis sekretorius Ban Ki-moonas. Kreipdamasis į JT žmogaus teisių tarybą, jis pabrėžė, kad yra su LGBT bendruomene ir paprašė valstybių padaryti tą patį. Todėl šiais metais renginiuose dalyvavo tarptautinė komanda, apjungianti žmones iš visų pasaulio kampelių: Brazilijos, Pietų Afrikos, Rusijos, Kinijos, Naujosios Zelandijos, Indijos Lietuvos, Serbijos, Čekijos, Rusijos ir t.t.

Plaukiant kanalais Nyderlandų vyriausybės laivu, per garsiakalbius nuolat skambėjo šūkis: „Mes su Jumis!“.

Buvo galima matyti šeimų su vaikais, keisčiausiai apsirengusių žmonių ir bažnyčių su plevėsuojančiomis vaivorykštės vėliavomis. „Miestas šventė – kai kurie žmonės prie kanalų įsikūrė nuo pat ryto. Amsterdamo Pride yra didžiausia metuose šventė mažiems ir dideliems, seniems ir jauniems, LGBT ir heteroseksualiems žmonėms“, – teigiama „Įvairovės namų“ pranešime spaudai.

„Kaip krikščionė demokratė, noriu pakalbėti apie stiprėjančią homofobiją ir transfobiją, dažnai susijusią su ortodoksiškomis religijomis. Vyriausybė negali viena kovoti su diskriminacija, tačiau gali remti grupes, kurios skatina diskusijas bendruomenių viduje“, – sakė Nyderlandų švietimo ministrė savo kalboje.

Ministrė pabrėžė, kad religija ir homoseksualumas yra suderinami: „Juk galiausiai, meilė nekenkia kaimynui, taigi mylintys žmonės laikosi įstatymų, kaip pasakyta Biblijoje.“

„Kol daugelis Lietuvos pareigūnų ir parlamentarų gyvena uždarose dėžutėse, Nyderlandų vyriausybės aiškiai ir drąsiai tariamas „mes su Jumis!“ tampa stipriu palaikymu kiekvienai lesbietei, gėjui ir translyčiam asmeniui, gyvenančiam Lietuvoje. Norėčiau, kad ir mūsų politikai su tokiu palaikymu ir pagarba spaustų rankas žmogaus teisių gynėjams Lietuvoje bei aktyviai prisidėtų prie LGBT teisių užtikrinimo, o ne gaištų laiką rengdami homofobiškus ir diskriminacinius pasiūlymus“, - įspūdžiais dalinosi V. Gabrieliūtė.

V.Gabrieliūtės nuotr.
V.Gabrieliūtės nuotr.
Marja van Bijsterveld-Vliegenthart ir Vilma Gabrieliūtė