Kaip informuoja Laisvasis Europos radijas, Taškento valstybiniame teisės institute – Uzbekijos prestižiškiausiame universitete – dalis studentų eina ir „kareivių“ pareigas. Šių studentų tikslas – visus keturis studijų metus už atlygį laikyti egzaminus.

„Mano darbas – kaip „kareiviui“ įstoti į institutą, tai reiškia su padirbtu pasu. Jame įklijuota mano nuotrauka, tačiau visi kiti duomenys – nemano“, – Laisvajam Europos radijui atviravo vienas „kareivių“, prisistatęs Jamšidu.

„Savo pačių studijas mes baigiame birželį, o nuo liepos 1 dienos vėl pradedame studijas. Gyvename trijų, o kartais ir keturių kambarių bute, mūsų vienintelis darbas – laikyti egzaminus“, – pasakotoja jaunasis uzbekas.

Korupcija yra viena didžiausių švietimo sistemos blogybių Centrinėje Azijoje, kur stojimo konkursas į aukštąsias mokyklas yra aukštas ir labai daug ką lemia baigiamųjų egzaminų rezultatai.

2012 metais Uzbekijos universitetai duris atvers 56 tūkst. studentų, nors mokyklas baigs per 431 tūkst. abiturientų.

Tai reiškia, kad į aukštąsias mokyklas gali tikėtis įstoti kas aštuntas abiturientas. Tačiau kai kuriuose aukštosiose konkursas dar didesnis – Taškento medicinos akademijoje į vieną vietą stoja 21 abiturientas.

Egzaminai išsprendžiami ir „bunkeriuose“

Uzbekijoje, kaip ir daugumoje posovietinių valstybių, į aukštąsias stojama tik kartą per metus. Jei nepavyksta išlaikyti rugpjūčio 1 dieną vykstančių stojamųjų egzaminų – laikomi tris pasirenkami dalykai – reikia laukti visus metus. Dėl tokios stojimų sistemos susiformavo profesionalių sukčių ratas – savo paslaugas siūlantis ir už 10 tūkst. dolerių.

Už šią sumą sukčiai parduoda ne tik „profesionalaus kareivio“ paslaugas, tačiau ir sugalvoja įmantrius būdus kaip nusirašyti „paprastiems egzaminų laikytojams“, parduoda specialiai nusirašinėjimams pritaikytus mobiliuosius, tušinukus-skenerius ir kitus prietaisus, kuriais galima nuskenuoti egzaminų užduotis ir taip jas perduoti už klasės ribų.

Egzaminus laikę abiturientai teigia, kad dalis studentų egzaminų metu atvirai kalba mobiliuoju – jie paprasčiausiai susitarė su egzaminų prižiūrėtojais.

„Vienas vyras padalijo keturis telefonus, o vieną pasiliko sau. Tuomet jiems diktato atsakymus, jie nesislapstė. Mokytojams už nusuktas akis buvo iš anksto sumokėta maždaug nuo 10 iki 20 tūkst. somų (5-10 JAV dolerių)“, – Laisvajam Europos radijui sakė pernai stojamuosius į Taškento pedagoginį universitetą stojusi mergina.

Uzbekijos nusirašinėjimo sistemoje dažnai vartojami kariški terminai: kareiviai, bunkeris, parašiutas ir pan.

Bunkeris – tai mokykloje ar visiškai netoli juos esanti patalpa, kurioje pilna knygų ir dalyką išmanančių žmonių. Čia kurjeriai atneša egzaminų užduotis, jos staigiai patikrinamos, ištaisomi klaidingi atsakymai.

Parašiutininkai savo egzaminų užduotis paprasčiausiai meta pro langą, o apačioje esantis žmonės jas išspendžia ir sugrąžina į auditoriją. Iš egzaminų pelnosi ne tik užduotis už stojančiuosius sprendžiantis asmenys, tačiau klasėse tvarką prižiūrintys mokytojai ir prieš egzaminą abiturientus apieškantys apsaugos darbuotojai.

Laisvasis Europos radijas pakalbino vieną iš egzaminų stebėtojų, anot kurio, suvaldyti nusirašinėtojus beveik neįmanoma.

„Pernai buvo egzamino kontrolierius. Mačiau mobiliuosius turinčius abiturientus. Jei kas iš jų jais atvirai naudojosi – sudrausmindavau. Aš nežinau, kas jiems juos davė, tačiau girdėjau, kad mokytojai gauna kyšius ir mobiliuosius atneša į klases. Tokiu būdu užsidirbama“, – teigė vienas iš Laisvosios Europos radijo kalbintų pedagogų.

„Bet ar Jūs žinote, kad vienas vyrukas net neatvyko į egzaminą, o dabar jis mokosi vienoje prestižinėje aukštojoje mokykloje. Visada sakau stojantiesiems: būsite priimti jei turite auksines kišenes arba auksinius smegenis“, – pridūrė Uzbekijos pedagogas.

„Protingiausi“ pasaulyje

Nusirašinėjimo išplitimas – bent jau teoriškai – reiškia, kad Uzbekijos studentai egzaminus išlaiko sėkmingiausiai pasaulyje. Prieš dešimtmetį stojantiesiems į universitetus pakakdavo surinkti 150 taškų iš 226,8 galimų, o šiuo metu net surinkti 200 taškų to negarantuoja.

Už vieną sėkmingai išlaikytą egzaminą Jamšidu gauna apie 3 tūkst. dolerių ir teigia, kad ir „kareiviai“ jau pradeda jausti tarpusavio konkurenciją.

Laisvasis Europos radijas teigia, kad nusirašinėjimus Uzbekijoje organizuojantis asmenis, palaikantis glaudžius ryšius su egzaminų centrais ir švietimo ministerija, per metus gali uždirbti apie 500 tūkst. dolerių.

Pernai Bukcharos mieste išaiškinti profesionalūs sukčiai veikė taip finansiškai sėkmingai, jog buvo įsigiję net 45 tūkst. dolerių kainuojančią mobilią bevielio ryšio stotelę, kuri leido sukurti laikinuosius interneto prieigos taškus (paprastai tuomet, kai yra laikomi egzaminų mobilusis ryšis šalyje yra išjungiamas).

Laisvajam Europos radijui Jamšidas teigė, kad išplitusi nusirašinėjimo sistema visad pritrauks aštrų protą turinčius ir papildomai užsidirbti norinčius uzbekus.

Tačiau jis apgailestauja, kad tenka laikyti egzaminus už tuos kurie, jo žodžiais, nežino absoliučiai nieko. „Mes gauname studentus, kurie tikrai nieko nežino. Nieko. Jei jie įstos į universitetą, vėliau gaus darbą banke ar dar kur – tai reiškia, kad mes visi pralaimėsime. Taip mes pralošiame savo ateitį“, – sako „kareivis“ Jamšidas.