Ankstesnis kariuomenės vadovas, generolas Richardas Dannatas įspėjo, jog karinėse pajėgose reikia pokyčių. Britanijos Gynybos misterija į tai atsako tikindama, jog turi priemonių suvaldyti smurtą.

Gynybos ministerijos finansuoto tyrimo metu buvo apklausti 13 000 asmenų. Dr. Deirdre’as MacManusas tyrimo metu teigia aptikęs sąsają tarp karių išgyvenimų Irake bei Afganistane ir žiauraus elgesio namuose. Kariai, kurie buvo įtraukti į tiesioginius mūšius, du kartus dažniau nei kiti smurtavo prieš kitus asmenis. Trečdalis aukų būdavo šeimos nariai - žmonos arba merginos.

"Sąsajos tarp kario pareigų atlikimo bei dalyvavimo mūšiuose ir smurto protrūkių, grįžtant iš misijų, yra dvejopos. Tyrimo metu matėme atvejų, kuomet kariai, regėję daugiau nei vieną traumuojantį įvykį misijos metu, dažniau būdavo itin žiaurūs," teigia daktaras D. MacManusas.

Ši mėnesį už būsto savininkės nužudymą įkalintas buvęs karys, prieš keletą mėnesių grįžęs iš tarnybos Afganistane. 24 metų Aaronas Wilkinsonas nužuė Judith Garnett jos ūkyje Lydse. Armijos gydytojas A. Wilkinsonui diagnozavo potraumatinę stresinę reakciją. Ji išsivystė į potraumatinį stresinį sutrikimą, tačiau šis nebuvo nei stebimas, nei gydomas.

A. Wilkinsonas, kuriam taip pat buvo nustatytas Aspergerio sindromas, prisipažino įvykdęs nusikaltimą. Dėl prisipažinimo jam buvo sumažinta bausmė. Amanda Hawley, J. Garnett draugė, teigė, jog armijos gydytojai turėjo toliau stebėti kario ligą ir pasiūlyti gydymą.

Nepaisant tyrimo rezultatų, gynybos ministras nukerta, jog nėra jokių įrodymų, kurie leistų teigti, jog kariai dažniau nei civiliai smurtautų namuose.

Šiuo metu svarstomi būdai vystyti psichinės sveikatos sistemą. Tačiau teigiama, jog yra įrodymų, jog visuotinė psichinės sveikatos priežiūra labiau pakenktų nei padėtų. Buvęs karališkų pajėgų inžinierius Lewisas Mackay tikina, jog patikrinimas dėl potrauminio streso sindromo po tarnybos išspręstų problemą - dažnai kariai nenori pripažinti, jog jie nesugeba susidoroti su stresu.

"Niekuomet nesinori prisipažinti, jog kažkas yra negerai. Kariuomenė kviečia „ateikit ir pasišnekėkime apie jūsų problemas“, tačiau beveik niekas neina“, – pasakoja vienas karių.

Afganistane tarnavę kariai matė, kaip paieškos komandos vadas prarado abi kojas, užmynęs ant sprogstamojo įtaiso. Ponas L. Mackay pasakoja, jog grįžęs namo pas savo žmoną Emmą, jis dažnai priartėdavo prie būsenos, kad būtų ją sumušęs.

"Mane persekiodavo prisiminimai. Jei žiūrėdavau televizorių ir filme staiga kažkas garsiai sprogdavo, aš krisdavau į paruošiamąją poziciją. Buvau labai blogos nuotaikos. Praeidamas smūgiuodavau į duris ir sienas. Buvau labai agresyvus. Jei Emma darydavo, ką manydavau esant neteisinga, aš vos nepratrūkdavau. Kartais net sėdėdavau sau ant rankų ar kąsdavau sau į kumštį."

"Psichinės traumos visuomet ves į smurtą buityje. Šios problemos mastas turi būti suvokiamas ir imamasi daugiau veiksmų tai pažaboti. Turi būti skatinami kultūriniai mainai. Tai turi ateiti ne tik iš vadovybės, bet ir iš žemesnių rangų, kad kariškiai suprastų, jog nėra nevyriška ištiesti ranką ir paprašyti pagalbos“, – teigia L.Dannatas.

Gynybos ministerija nurodo priemonių grupę, kurios naudojamos streso aptikimui ir smurto rizikos valdymui kariams grįžus į šeimas. Dalinio nariai mokomi trauminės rizikos valdymo pagrindų, padedančių pažinti streso požymius savo kolegose. Kuomet įtariama rizika, jog žmogus gali būti stresinėje situacijoje, su juo kalbamąsi apie jo savijautą ir t.t.

Tačiau pasak veteranų organizacijų, daugybė karių tebejaučia stresą net išėję iš kariuomenės.

Buvęs kariuomenės kapitonas Mickas Stottas dabar yra asmenybės raidos treneris. Jis siūlo nemokamus kursus veteranams, kurie turi priklausomybių nuo alkoholio, narkotikų bei smurtauja. Jis teigia, jog dauguma tų, kurie jautėsi saugiai armijoje, mėgino atkurti tą pačią aplinką ir namuose.

"Aš aplankiau kai kuriuos buvusius karius namuose ir jie turi net nelegalias ginklų saugyklas - pistoletus, AK47 dalis ir artefaktus iš misijų. Jie iš savo trofėjų tarsi pasistatę sieną, už kurios galėtų pasislėpti. Kuomet matau vyrus, kurie laiko itin galingus ginklus savo namuose, aš tik džiaugiuosi, kad jie gynybinėje, o ne puolimo parengtyje. Man tik įdomu kas nutiks, kuomet jie nuspręs tuos ginklus panaudoti."