Nuo to karto šis pranešimas išnyko iš prezidento tinklalapio, o daugelis politikų abiejose salės pusėse mėgina vengti šio klausimo: šaunamųjų ginklų kontrolė jiems atrodo nuodingas reikalas, kai įtakinga lobistinė organizacija – Nacionalinė šautuvų asociacija (National Rifle Association, NRA) – taip atkakliai vykdo kampaniją už tai, kad dabartiniai šaunamųjų ginklų įstatymai būtų atšaukti ar sušvelninti.
Net tuomet, kai policija surankiojo detales, kaip Jamesui Holmesui prieš 12-os žmonių žudynes Ororos kino teatre pavyko sukaupti krūvą ginklų ir tūkstančius amunicijos šovinių, politikai dažniausiai išsisukinėjo nuo klausimų, kodėl Jungtinėse Valstijose taip lengva turėti šautuvą.
„Politics of Gun Control“ („Šaunamųjų ginklų kontrolės politikos“) autorius ir Niujorko koledžo Kortlande politikos mokslų poskyrio vadovas Robertas Spitzeris teigė, kad net po naujausios tragedijos jis nesitiki, kad šis klausimas figūruos prezidento rinkimuose.
„Pamatysite, kad pareiškę užuojautas, jie grįš prie savo ankstesnių darbotvarkių, kuriose beveik tikrai nebus nagrinėjami šaunamųjų ginklų klausimai“, – sakė jis.
Politikų, pasisakančių prieš griežtesnę ginklų kontrolę, yra abiejose pusėse. Pasidalijimas šiuo klausimu dažnai būna regioninis ir kultūrinis, taip pat politinis: daugelis demokratų nenori užsitraukti nemalonės tų rinkėjų, kurie mano, kad jų teisės turėti ginklą gynimas yra lakmuso popierėlis, atspindintis amerikietiškas vertybes.
Tačiau ne visada buvo taip, kaip norėjo NRA.
Draudimas turėti puolamųjų ginklų
Reikšmingiausias ginklų kontrolės įstatymas pastaraisiais metais buvo 1994-ųjų Federalinis puolamųjų ginklų draudimas. Jis uždraudė gaminti ir importuoti civilinėms reikmėms virtinę pusiau automatinių ginklų, įskaitant AR-15, kurį naudojo J. Holmesas ir kuris yra sumodeliuotas pagal JAV kariuomenės automatą M-16 bei šautuvus AK-47.
Taip pat buvo sustabdyta ir kitų tipų greitojo šaudymo ginklų, skirtų civilinei rinkai, gamyba, įskaitant kai kuriuos pistoletus bei šratinius šautuvus.
Šis įstatymas galiojo pusiau automatiniams ginklams, kuriais šaudant kiekvieną kartą, kai norima paleisti kulką, reikia nuspausti gaiduką. Automatiniai ginklai, kurie šaudo kulkų serijomis, laikant gaiduką nuspaustą, jau buvo apriboti anksčiau.
Šis įstatymas taip pat uždraudė didelės talpos šovinių dėtuves, kurios aprūpina šautuvą dideliu skaičiumi kulkų. Kritikai tvirtino, kad jos leisdavo nusikaltėliams nužudyti daugiau žmonių. Minėtas įstatymas leido naudoti dėtuves daugiausia dešimčiai šovinių.
Šis įstatymas neapsaugojo nuo šautuvų, pagamintų iki šio draudimo, perpardavimo, bet jis sumenkino galimybes juos įsigyti ir dėl to kai kurios ginklų rūšys tapo labai paklausios.
Tačiau šis įstatymas buvo priimtas tik dešimčiai metų. Per karštus ginčus, ar reikia pratęsti šį įstatymą, šio draudimo priešininkai tvirtino, kad jis neturėjo pastebimo poveikio nusikalstamumo lygiui. Brady centras už šaunamųjų ginklų smurto prevenciją, pavadintas Baltųjų rūmų spaudos sekretoriaus, kuris 1981 metais buvo sužeistas per pasikėsinimą į JAV prezidentą Ronaldą Reaganą, vardu, savo ruožtu tvirtino, kad puolimo ginklų draudimas leido reikšmingai sumažinti tokių ginklų, panaudotų per nusikaltimus, kiekį, nors jis visuomet tebuvo maža dalis visumos.
2004 metų kovą Senatas blokavo siūlymą pratęsti puolimo ginklų draudimą. Nuo tada žlugo visi bandymai jį atnaujinti.
Jiems vadovavo Kongreso narė iš Niujorko Carolyn McCarthy, kurios vyrą dar su penkiais žmonėmis vienas užpuolikas nušovė traukinyje 1993 metais. C. McCarthy įstatymo projektus pratęsti minėtą draudimą buvo pateikusi 2003, 2005 ir 2007 metais, bet nė vienas iš jų neperžengė komiteto slenksčio.
Prieš penkerius metus respublikonų Kongreso narys Markas Kirkas pateikė siūlymą atnaujinti puolimo ginklų draudimą, įtraukęs į juos papildomų šautuvų. Šį įstatymo projektą rėmė dar keturi respublikonai, bet jis taip pat užgeso komitete.