NASA nuotraukose matyti, kaip nuo Petermano ledyno Grenlandijos šiaurės vakarinėje pakrantėje atsiskiria didžiulis ledo luitas. 2010 metais nuo to pačio ledyno atskilo panaši ledo sala, dvigubai didesnė už šį ledkalnį.
NASA teigė, kad įtrūkimai minėtame ledyne buvo matomi nuo 2001 metų. Kad nuo jo atskilo naujas ledkalnis, virš šiaurės ašigalio skraidę palydovai „Aqua“ užfiksavo liepos 16 – 17 dienomis.
Okeanografas Andreas Muenchowas iš Delavaro universiteto sakė, kad nors ledkalniai atrodo dideli, ledas labiausiai tirpsta 600 m gylyje nuo paviršiaus, kur jį veikia pamatinės uolienos ir vandenyno vanduo, kur kas šiltesnis negu paviršiuje.
„Daugiausia masės netenkama ledui tirpstant iš apačios. Šis procesas yra nematomas, jo neįmanoma užfiksuoti nuotraukose“, - rašė jis savo tinklaraštyje svetainėje icyseas.org.
„Maža to, šios dalies netektis turės mažai tiesioginės įtakos vandenyno tirpimui, nes 100 – 150 m storio plūduriuojantis ledo sluoksnis mirksta vandenyno vandenyje, kurio temperatūra beveik lygi nuliui“.
A.Muenchowas pažymėjo, kad ledyną tirpdantis Atlanto vandenyno vanduo šyla, tačiau duomenys apie jo temperatūrą renkami tik nuo 2003 metų.
„Kai kurie pokyčiai yra dramatiškai matomi, pavyzdžiui, didžiulių ledo salų atsiskyrimas, - rašė jis. – Tačiau kiti pokyčiai, galbūt net svarbesni, lieka nematomi“.