Ką daryti, jei prireikia skubios medicininės pagalbos?
Planuojate kelionę po ES šalis, Islandiją, Lichtenšteiną, Norvegiją arba Šveicariją? Jei taip, nepamirškite Europos sveikatos draudimo kortelės. Kortelė padės sutaupyti laiko, pinigų ir išvengti rūpesčių, jei užsienyje susirgsite ar susižeisite. Kortelę nemokamai išduoda nacionalinės sveikatos draudimo institucijos. Kortelės turėtojas gali naudotis skubiomis sveikatos priežiūros paslaugomis tokiomis pat sąlygomis ir kainomis (kai kuriose šalyse nemokamai), kaip ir toje šalyje apdrausti asmenys.
Praktinės informacijos apie tai, kaip naudotis kortele 27 ES šalyse, Islandijoje, Lichtenšteine, Norvegijoje ir Šveicarijoje, pateikiama išmaniojo telefono programėlėje. Joje pateikiama bendroji informacija apie kortelę, skubios pagalbos telefonų numeriai, nurodomos kompensuojamos paslaugos ir jų kainos, ir kur reikėtų kreiptis dėl išlaidų atlyginimo ar praradus kortelę. Programėlė veikia 24 kalbomis.
Kur kreiptis įvykus nelaimei?
Europos bendrasis pagalbos telefono numeris – 112. Juo galima nemokamai skambinti visoje ES tiek laidiniu, tiek mobiliuoju telefonu. Skambinantis asmuo sujungiamas su atitinkama tarnyba – vietos policija, gaisrine ar greitąja pagalba. Ši paslauga teikiama visą parą.
Šis telefono numeris veikia visose ES valstybėse narėse drauge su nacionaliniais pagalbos telefono numeriais (pavyzdžiui, 999 ar 110). Danijoje, Maltoje, Nyderlanduose, Portugalijoje, Rumunijoje, Suomijoje ir Švedijoje nuspręsta, kad 112 bus vienintelis arba pagrindinis šalies pagalbos telefono numeris. Tokiu telefono numeriu galima skambinti ir kai kuriose ES nepriklausančiose šalyse, pavyzdžiui, Kroatijoje, Juodkalnijoje ir Turkijoje.
Keliauju į kitas pasaulio šalis, kur nėra mano šalies ambasados ar konsulato. Kur kreiptis, jei prireiktų pagalbos?
Bet kurios ES valstybės narės pilietis yra ir ES pilietis, turintis teisę į konsulinę pagalbą ES nepriklausančiose šalyse, net jei jūsų šalies atstovybės ten nėra. Jei, pavyzdžiui, jus suėmė, patyrėte sunkią avariją ar pametėte svarbius dokumentus, galite kreiptis į bet kurios ES valstybės narės konsulatą ar ambasadą.
Be to, turite teisę į pagalbą įvykus krizei – ES valstybės narės privalo padėti evakuotis visų ES šalių piliečiams taip pat kaip savo piliečiams.
Kur kreiptis, jei dingo vaikas?
Europos Sąjunga yra įsteigusi bendrą pagalbos telefono numerį – 116 000, kuriuo galima pranešti apie dingusį vaiką bet kurioje iš 27 ES valstybių narių. Šiuo numeriu skambinti gali tiek tėvai, kurių vaikas dingo, tiek paklydę ar pabėgę vaikai, tiek žmonės, turintys informacijos apie dingusį vaiką. Skambinantis asmuo bus sujungtas su patyrusiais specialistais, kurie yra pasirengę suteikti paramą ir praktinę – psichologinę, teisinę ar administracinę – pagalbą.
Atostogaudamas patyriau su oro transporto ar automobilių nuomos bendrove ar kelionių organizatoriumi susijusių problemų. Kas gali man padėti?
Jei atšaukiamas ar atidedamas skrydis ar traukinio reisas…
Jei problemos susijusios su reguliariaisiais ar užsakomaisiais skrydžiais (pavyzdžiui, skrydis atšauktas ar atidėtas), galite pasinaudoti ES keleivių teisių reglamento suteiktomis teisėmis.
Jei problemos susijusios su traukinių reisų atidėjimu ar atšaukimu, galite pasinaudoti ES keleivių teisių reglamento suteiktomis teisėmis. Jeigu keliaujate traukiniu tarptautiniais reisais, galite vadovautis bendromis ES taisyklėmis.
Jei kyla problemų dėl kelionių autobusais ar laivais…
Jau priimti nauji ES teisės aktai, kuriais reglamentuojamos autobusų ir laivų keleivių teisės. Jie įsigalios atitinkamai 2012 m. gruodžio mėn. ir 2013 m. kovo mėn. Taigi kitą vasarą keliaudami autobusais ar laivais jau galėsite naudotis tokiomis pačiomis keleivių teisėmis, kaip ir oro bei geležinkelių transporto keleiviai.
Kokios nuostatos taikomos neįgaliems keliautojams?
ES keleivių teisių teisės aktais užtikrinamas oro ar geležinkelių transportu keliaujančių neįgalių ir riboto mobilumo asmenų nediskriminavimas ir tokios pačios galimybės, kaip ir kitų piliečių.
Daugiau informacijos neįgaliems keliautojams
oro transportu
geležinkelių transportu
Jeigu išspręsti ginčo su kitoje ES šalyje įsikūrusia bendrove nepavyksta, galima kreiptis į savo šalies Europos vartotojų centrą.
Visoje ES veikiantį Europos vartotojų centrų tinklą (ECC-Net) bendromis jėgomis administruoja Europos Komisija ir valstybės narės. Jį sudaro 29 centrai – po vieną visose 27 ES valstybėse narėse, Islandijoje ir Norvegijoje. Tinklai teikia teisinę ir praktinę pagalbą, tarpininkauja sprendžiant problemas su kitos Europos šalies bendrovėmis, siūlo galimus sprendimus.
Parsisiųskite išmaniojo telefono programėlę ir sužinokite visas savo teises.
Jeigu turite išmanųjį telefoną, galite parsisiųsti naująją vartotojų teisių programėlę – taip informaciją visada turėsite po ranka.
Įsigijau kelionių paketą, tačiau organizatorius bankrutavo. Ar galiu atgauti savo pinigus?
Kelionių paketų direktyva, kuria ginamos Europos vartotojų teisės, reglamentuojami kelionių paslaugų paketai, kuriuos sudaro bent du iš šių dalykų: 1) transporto paslaugos, 2) apgyvendinimo paslaugos, 3) kitos turizmo paslaugos (pavyzdžiui, į kelionės kainą įskaičiuotos ekskursijos).
Direktyva užtikrinama apsauga, susijusi su brošiūroje pateikta informacija, teise atsisakyti kelionės ir nemokėti baudų, atsakomybe už paslaugas (pavyzdžiui, nekokybiškas viešbučių paslaugas) ir kelionių organizatoriaus ar oro transporto bendrovės bankrotu.
Atostogos buvo tokios puikios, kad ketinu įsigyti pakaitinio naudojimosi teisę tame pačiame kurorte. Kokios taisyklės taikomos šiuo metu?
Vadovaujantis naujomis visoje ES galiojančiomis taisyklėmis (IP/12/528), pakaitinio naudojimosi paslaugos pardavėjai privalo dar iki sutarties pasirašymo pirkėjams pateikti išsamią informaciją. Be kita ko, jie privalo informuoti pirkėjus apie kainą, pateikti produkto aprašą ir tikslų pakaitinio naudojimosi paslaugos, kurią vartotojas gaus pagal sutartį, teikimo laikotarpį ir trukmę. Jei vartotojas pageidauja, ši informacija turėtų būti pateikiama jo gimtąja kalba.
Taisyklėmis taip pat užtikrinama vartotojų teisė atsisakyti sutarties per 14 kalendorinių dienų apsigalvojimo laikotarpį ir šiuo laikotarpiu pardavėjai neturi teisės reikalauti jokio išankstinio mokėjimo ar užstato. Prieš sudarant sutartį pardavėjas privalo aiškiai atkreipti vartotojo dėmesį į jo teisę atsisakyti sutarties, atsisakymo laikotarpio trukmę ir išankstinio mokėjimo draudimą atsisakymo laikotarpiu.
Ką daryti, kad lupikiškos telefono sąskaitos nesužlugdytų atostogų biudžeto? Kaip jas sumažinti?
2012 m. liepos 1 d. įsigaliojo naujos tarptinklinio ryšio taisyklės. Pati didžiausia naujiena – nustatyta mobiliojo interneto tarptinklinio ryšio kainos riba. Tokiu tarptinkliniu ryšiu naudojasi išmaniųjų telefonų turėtojai. Vis dėlto duomenų parsisiuntimo pasiūlymus vartotojai turėtų rinktis atidžiai. Pavyzdžiui, 2–3 EUR per dieną už neribotą duomenų perdavimą tarptinkliniu ryšiu gali atrodyti puikus pasiūlymas, tačiau vartotojui teks mokėti už duomenis, nepriklausomai nuo to, ar juos siųsis, ar ne. Taigi kainų riba bus puiki apsauga tiems, kurie parsisiunčia nedaug duomenų. Be to, sumažėjo ir skambučių bei žinučių kainos. Dabar jos mažesnės nei skambučiai šalies viduje. Pagal naująsias taisykles vartotojui teks mokėti:
29 centus (+PVM) už pokalbio minutę, kai skambina pats,
8 centus (+PVM) už pokalbio minutę, kai atsiliepia į skambutį,
9 centus (+PVM) už SMS siuntimą,
70 centų (+PVM) už megabaitą (MB) atsisiunčiamų duomenų arba naršymą internete užsienyje (mokestis skaičiuojamas kilobaito tikslumu).
Daugiau informacijos apie tarptinklinio ryšio paslaugą, paslaugos teikėjus ir tarifus pateikiama čia.
Ką turiu žinoti, jei keliaudamas į kitą ES šalį noriu drauge pasiimti savo katę, šunį ar šešką?
Jei ES pilietis keliauja po ES šalis… Po ES šalis galite keliauti su savo gyvūnėliu – tereikia prisiminti kelis dalykus. Keliaujant su šuniu į kitą ES šalį, gyvūno augintinio pase turi būti galiojantis įrašas apie skiepus nuo pasiutligės. Tačiau jeigu vykstate į Airiją, Suomiją, Maltą ar Jungtinę Karalystę, turės būti ištirta, ar gyvūnas neužsikrėtęs parazitais. Tokios taisyklės taikomos tik šunims, katėms ir šeškams. Jei ketinate į kelionę pasiimti šunų ir kačių jauniklius ar kitus gyvūnus, patartina kreiptis į tos ES šalies, į kurią vykstate, kompetentingą instituciją ir sužinoti, kokie reikalavimai taikomi į šalį įvežamiems augintiniams.
Jei ES pilietis keliauja į trečiąsias šalis... Tiek keliaujant po ES šalis, tiek grįžtant iš ES nepriklausančių šalių būtina turėti gyvūno augintinio pasą. Priklausomai nuo atostogų šalies, gali būti reikalaujama ne tik paskiepyti gyvūnėlį nuo pasiutligės, bet ir likus trims mėnesiams iki atvykimo į ES atlikti tam tikrus tyrimus.
Andoros, Islandijos, Kroatijos, Lichtenšteino, Monako, Norvegijos, San Marino, Šveicarijos ir Vatikano gyventojai gali keliauti po ES šalis drauge su savo gyvūnais, jei šie turi gyvūno augintinio pasą.