Premjero Victoro Ponto (Viktoro Pontos), kuris smarkiai nesutaria su prezidentu, centro kairiųjų koalicijos veiksmai buvo pasmerkti ir pačioje Rumunijoje, ir už jos ribų, o kai kurie analitikai trečiadienį juos pavadino aiškiai neteisėtais.

Trijų partijų Liberalų socialinės sąjungos (USL) deputatai sušaukė specialią sesiją, kuri vyks ketvirtadienį ir penktadienį. Jos metu bus svarstoma, ar atimti įgaliojimus iš centro dešiniųjų prezidento, sakė naujasis parlamento pirmininkas Valeriu Zgonea (Valerijus Zgonia).

Tuo pačiu metu vyriausybė patvirtino įsaką, kuriuo Konstituciniam Teismui draudžiama priiminėti nutartis dėl parlamento sprendimų ir tokiu būdu sudaromos palankesnės sąlygos valdančiajai daugumai pradėti prezidento apkaltą.

Pagal šalies konstituciją parlamentas įgaliojimus iš prezidento gali atimti už "rimtą" pagrindinio įstatymo pažeidimą, bet 17 puslapių dokumente, kuris bus pateiktas parlamentarams, nėra jokių konkrečių kaltinimų T.Basescu.

Jei parlamentas pritars T.Basescu atleidimui, per 30 dienų dėl jo dar turės būti balsuojama referendume.

2007 metų gegužę USL jau buvo pavykę sustabdyti prezidento įgaliojimus, bet jie buvo atkurti po to įvykusiu referendumu.

Tačiau prezidento populiarumas vėliau smuko, pirmiausia - dėl taupymo priemonių, kurias jis įvedė 2010 metais pagal susitarimą su Europos Sąjunga (ES) ir Tarptautiniu valiutos fondu (TVF).

Gegužę per balsavimą dėl nepasitikėjimo žlugus buvusiai centro dešiniųjų vyriausybei, į valdžią atėjo V.Ponta.

Minėtas ministrų kabineto įsakas pasirodė netrukus po to, kai V.Pontos Socialdemokratų partija (PSD) paskelbė, kad jis paprašė atšaukti oficialius skundus Konstitucinio teismo teisėjų atžvilgiu.

"Premjeras šiuo gestu nori pasiųsti stiprų signalą dėl absoliučios pagarbos demokratinių institucijų nepriklausomybei ir dėl Rumunijos teismų sistemos integralumo", - sakoma PSD pareiškime.

Naujausių veiksmų buvo imtasi po antradienį priimto parlamento abejų rūmų sprendimo atleisti savo pirmininkus iš opozicinės Liberalų demokratų partijos (PDL).

Ir ES, ir JAV išreiškė didelį susirūpinimą dėl išpuolių prieš demokratiją Rumunijoje, o trečiadienį prie susirūpinimo reiškimo prisidėjo Rumunijos spauda.

"Piktnaudžiavimo valdžia pavojų, nacionaliniu ar vietos lygiu, būna visada. O kai iškyla pavojus institucijoms, nukenčia šalies žmonės", - per liepos 4-osios kreipimąsi sakė JAV ambasadorius Markas Gitensteinas.

"Galiausiai jokia ekonomika negali klestėti ir jokia demokratija neišliks, jeigu nebus tvirto įsipareigojimo įstatymo valdžiai ir pagarbos demokratinėms institucijoms", - pridūrė jis, šalia stovint premjerui V.Pontai.

Laikraštis "Adevarul" rašė, kad USL "pamynė parlamento taisykles ir šalies įstatymus", o "Romania Libera" sukritikavo "smarkų įstatymo valdžios puolimą" ir "totalitarinio pobūdžio veiksmus".

Maždaug 200 žmonių vėlai trečiadienį susirinko priešais vyriausybės rūmus, ragino "gelbėti demokratiją" ir reikalavo V.Pontos atsistatydinti dėl komisijos išvadų, patvirtinančių jam mestus kaltinimus plagijavimu.

Teisių gynimo grupės atvirame laiške Europos Komisijai rašo, kad USL surengė "precedento neturinčią" ataką prieš įstatymo valdžią.

Šios organizacijos, tarp jų - "Freedom House" ir Helsinkio komitetas vietos skyriai, paragino Komisiją reaguoti į šį "ėjimą nedemokratinio režimo link".

"Rimti žingsniai, kurių buvo imtasi per kelias pastarąsias dienas, ... potencialiai veikia institucijų nepriklausomybę ir valdžių atskyrimą", - rašoma laiške.

Konstitucinis Teismas, kuris antradienį protestavo prieš vyriausybės "piktas atakas", praėjusią savaitę papiktino V.Pontą sprendimu, kad prezidentas, o ne premjeras turėtų atstovauti Rumunija ES viršūnių susitikimuose.

Parlamento rinkimai turi įvykti vėliau šiais metais, o T.Basescu mandatas baigsis tik po dvejų metų.

V.Pontos veiksmai primena situaciją kaimyninėje Vengrijoje, kur premjeras Viktoras Orbanas tarptautinės izoliacijos kaina tvirčiau į savo rankas suėmė tokias institucijas kaip teismai ir žiniasklaida.