Pirmiausia, jo teigimu, įsiveržimą turėtų rengti koalicija, sudaryta iš kelių Europos valstybių ir turinti Jungtinių Valstijų paramą transportu. Prie tokios koalicijos galėtų prisijungti Saudo Arabijos, Kataro, Jungtinių Arabų Emyratų ir net Turkijos pajėgos.
Antra, jis mano, kad karinėms operacijoms negalima naudoti jokių sausumos pajėgų, kad ir kokias galimybes turėtų Sirijos sukilėliai.
Toliau J. P. Gaviardas nurodo, kokias priemones būtų galima pasitelkti operacijoms.
„Koalicijos karinių pajėgumų pamatą galėtų sudaryti oro ir jūrų pajėgos, aprūpintos riboto skaičiaus specialiųjų pajėgų karių parama ant žemės“, - rašė generolas.
Karinio jūrų laivyno pajėgos būtų atsakingos už embargą ir Sirijos Viduržemio jūros pakrantės blokavimą. Oro pajėgų misija būtų užtikrinti pranašumą ore, garantuojant oro erdvės laisvę ir užkertant kelią karinių Sirijos lėktuvų ir sraigtarparnių atakoms prieš civilius gyventojus. Dar viena jų užduotis būtų teikti paramą Sirijos sukilėlių pajėgoms. Galiausiai jos turės naikinti Sirijos valdžios, vadaviečių ir logistikos centrus. Koalicijos orlaiviai turės bazuotis Kipre, Kretoje ar net Turkijoje, pažymi J. P. Gaviardas.
Rimtas Sirijos antpuolis neįmanomas be Jungtinių Valstijų ir Turkijos dalyvavimo, pabrėžia autorius.
„Tokia situacija rodo, kad Europos karinių pajėgų galimybės įsiveržti į Siriją yra ribotos, ypač Prancūzijos, kuri neturi pakankamai priemonių visose paminėtose srityse. Tikėkimės, kad mūsų valdžia turės tai galvoje, sudarydama sekančią „baltąją knygą“ ir veiksmų programą“, - teigė generolas.