BVP augimo prognozės tapo niūrios, o kai kas tvirtina, kad Kinija jau dabar išgyvena recesiją. Kovo mėnesį ministras pirmininkas Wenas Jiabao paskelbė, kad šalies augimas turi pasiekti 7,5 procento. Tuomet toks tikslas atrodė kuklus, tačiau dabar manoma, kad augimo sulėtėjimas jau buvo numatytas iš anksto. Jei šis tikslas bus įgyvendintas, tai bus mažiausias Kinijos kasmetinio augimo rodiklis nuo pat 1990 metų, kai šaliai po 1989 metų žudynių Tianmenio aikštėje buvo paskelbta tarptautinė izoliacija.
Kokie yra konkretūs ženklai, jog Kinija išgyvena kai ką daugiau negu tik elektroninių skaičiuoklių rodomą ekonomikos sulėtėjimą?
Plačiau skaitykite spausdami ant nuorodų apačioje:
586 milijardų JAV dolerių skatinimo paketas, leidęs Kinijai išgyventi 2009 metų pasaulinį nuosmukį, vietos valdžios institucijoms tik atitolino skausmą. Dabar jos prašomos padengti savo skolas, o tai reiškia, kad miestams rimtai teks susiveržti diržus.
Tarp pirmųjų dalykų, kurių teks atsisakyti, bus prabangių automobilių parkai, kuriuos vietos pareigūnai sukaupė per bumo laikotarpį. Vendžu miesto savivaldybė šiemet planuoja aukcione parduoti 80 procentų savo automobilių – iš viso 1 300 mašinų. Panašūs išpardavimai vyks visoje šalyje. Kinijos nuosmukis nerimą kelia net „Ferrari“ – ne tik dėl to, kad Bo Guagua iškris iš potencialių pirkėjų sąrašo.
Municipalinėms valdžios institucijoms galvos skausmą kelia ir tai, kad sustojo žemės pardavimai, kai centrinė vyriausybė ėmėsi iniciatyvos atvėsinti perkaitusią Kinijos nekilnojamojo turto rinką, taip pat grynųjų pinigų trūkumas ir potencialių pirkėjų pasitikėjimas. Birželį vidutinė būsto kaina šimte didžiausių Kinijos miestų pirmą kartą per devynis mėnesius šiek tiek pakilo, bet vis dar yra 1,9 procento mažesnė negu pernai.
Kai tik oficialiais automobiliais išvažiuos nauji, privatūs šeimininkai, gali ateiti eilė ir kai kurioms vyriausybės patalpoms – jos taip pat gali būti parduotos. Tuomet prasidės radikalus taupymas: prašmatnūs Kinijos pareigūnų banketai taps kur kas proziškesni.
Aukšti valdžios pareigūnai prieš kelis dešimtmečius įspėjo, kad ekonomikos augimo sulėtėjimas gali paskatinti socialinius neramumus. Tik su keliomis išimtimis, Kinijos šiuolaikinės ekonomikos augimas buvo pakankamai įspūdingas, kad dauguma žmonių nuolat jaustųsi laimingi. Vis dėlto, pirmą kartą per ilgus metus BVP augimui nepasiekus 8 procentų, Kinijos socialinėje struktūroje gali atsirasti įtampa, ypatingai, kai tūkstančių, jeigu ne milijonų, migrantų darbuotojų darbo vietoms iškils grėsmė.
„Aišku, kad Europos ir Jungtinių Amerikos Valstijų susilpnėjimo lemtas eksporto augimo sulėtėjimas ir toliau daro įtaką Kinijos ekonomikai“, - neseniai „Bloomberg Businessweek“ sakė ekonomistas Lu Tingas iš „Bank of America Corp.“ Honkonge. Eksportuotojai bankrutuoja, o dalis gamyklų, kurios vis dar veikia, iš trijų pamainų grafiko perėjo prie vienos pamainos.
Migrantai darbuotojai visada atlikdavo sunkų fizinį darbą, kuris leido toliau burgzti Kinijos ekonominio augimo varikliui. Vis dėlto, Kinijos stabilumui kelia pavojų tai, kad šie migrantai darbuotojai mano, jog jų darbas nepakankamai atlyginamas. Jų nepasitenkinimas potencialiai gali pražudyti Kiniją, ką jau patvirtino praėjusios savaitės įvykiai šalies pietuose esančiame pramoniniame Šanksi mieste Guangdongo provincijoje.
Nors neramumus jame pavyko numalšinti, tačiau neaišku, kaip valdžia sutramdys riaušes, jeigu jos kils daugybėje vietų vienu metu.
Kai susiklosto pernelyg sudėtingos aplinkybės, turtingieji skuba į oro uostą. Prabangos prekių pardavimai, ilgą laiką Kinijoje išgyvenę klestėjimo laikotarpį, šiais metais pradėjo lėtėti. Tai nereiškia, kad turtingieji kinai nustojo leisti savo pinigus. Jie tiesiog nustojo juos leisti Kinijoje.
Pernai metų pabaigoje tapo akivaizdu, kad daug pasiturinčių Kinijos gyventojų neteko pasitikėjimo vidaus rinka ir pradėjo investuoti į konvertuojamą turtą, tokį kaip užsienio valiuta, o ne ilgalaikį, pavyzdžiui, nekilnojamą turtą.
Dabar jie vis dažniau dairosi išskirtinės nuosavybės užsienyje. Iš dalies dėl šalies viduje taikomų apribojimų ir pigesnių pirkinių užsienyje, bet taip pat ir norėdami apsisaugoti nuo politinio ir ekonominio netikrumo namuose. Apie tai byloja ir tas faktas, jog 2011 metų pabaigoje apie pusė Kinijos milijonierių prisipažino galvojantys pabėgti iš šalies ir įsikurti nuolatiniam gyvenimui užsienyje.
Kinijos prokurorai tvirtina, kad per pastaruosius dvylika metų beveik 19 tūkstančių pareigūnų buvo sugauti mėginantys pabėgti į užsienį su nelegaliai uždirbtais pinigais. Jie naudoja terminą „nuogas pareigūnas“ - jis apibūdina asmenį, kuris saugiai laiko savo neteisėtą turtą kažkur užsienyje, ten jau įkurdino savo šeimą ir dabar tik laukia palankaus momento įšokti į iš Kinijos plaukiantį laivą.
Kinijoje pasiturintys ir politine prasme įtakingi asmenys dažnai priklauso tai pačiai šeimai, todėl tuo atveju, jeigu Kinijoje iš tiesų prasidės ekonominis nuosmukis, daugelis turtingų žmonių gali nuspręsti greitai sprukti.
Elektros suvartojimas paprastai išauga vasarą, kai su sezoniniu karščiu kovojantys žmonės įjungia savo oro kondicionierius. Tačiau šiais metais dauguma kinų, taupymo sumetimais, to nedaro ir kenčia karštį. Kinijos uostai užversti anglimi, kuri turėtų degti šalies elektrinėse jėgainėse.
Dėl to dalis kaltės tenka ir sumažėjusiam gamybiniam pajėgumui. Dar tik pernai Pekinas kalbėjo apie kaupiamas anglies atsargas kritiniams atvejams. Dabar gi atrodo, kad Kinija importavo daugiau kuro, negu jai reikia, mat sunkumų prispausti piliečiai, verslas ir gamyklos, norėdami sumažinti savo sąskaitas, apribojo elektros vartojimą.
Nacionalinė anglies kaina, lyginant su pernai metų pabaiga, jau smuko 10 procentų. Šis kritimas gali toliau stabdyti pasaulio ekonomiką, kurios poreikis Kinijos eksportui, savu ruožtu, dar labiau sumažės. Štai jums globalizacijos pavyzdys – kinas išjungia savo kondicionierių ir pasaulinė ekonomika peršalusi sunegaluoja.
Kadangi Kinijos suvartojamos mėsos kiekis nuolat augo, nemažėjanti paklausa stipriai iškėlė kiaulienos ir jautienos kainas. Dėl to infliacija tapo nuolatiniu aukštų Kinijos politikų rūpesčiu. Iki 2007 metų Kinijoje kasdien buvo suvalgoma 1,7 milijono kiaulių. 2011 metais šalies Nacionalinis statistikos biuras paskelbė, kad kiaulienos kainos, lyginant su praėjusiais metais, išaugo 57 procentais.
Vis dėlto per pastaruosius keturis mėnesius kiaulienos paklausa smuko. Dėl to atsiradusi perteklinė produkcija lėmė, kad kiaulienos kaina krito iki tokio lygio, jog auginti kiaules darosi nebepelninga, todėl teko įsikišti Kinijos vyriausybei – siekiant stabilizuoti kainas, ji supirko kiaulieną.
Nors kiaulienos kaina krito, kiaušinių kaina šoktelėjo taip sparčiai, kad pirkėjai pradėjo vartoti terminą „reaktyviniai kiaušiniai“. Dar daugiau, Kinijos vartotojai vis dažniau pasinaudoja galimybe patiems užsiauginti vaisių ir daržovių, mat jų pasitikėjimą sukrėtė ne tik braškanti ekonomika, bet ir vienas po kito nuaidėję maisto saugumo skandalai. Dėl to jie: a) nebus apiplėšti, ir b) nevalgys agurkų, kuriuose gausu to, ko agurkuose išvis neturėtų būti.
Manoma, kad šiemet rudenį Kinijos prezidento postas kartą per dešimtmetį vykstančio valdžios perdavimo metus atiteks šalie viceprezidentui Xi Jinpingui. Kadangi jo šalies ekonomikos pamatuose atsiranda įtrūkimų, kyla abejonių, ar jis vis dar trokšta šių pareigų.