Tokiais iš „mokslinės fantastikos filmų atkeliavusiais“ laivais amerikiečiai pirmiausia ketina atnaujinti savo flotiles Azijos ir Ramiojo vandenyno regione. Būtent ten, prieš karinės galios augimu gąsdinančios Kinijos krantų, Pentagonas pasiryžęs 2020 metais perdislokuoti 60 proc. savo karinių laivų – tai numatyta patobulintoje karinėje strategijoje.

Naujausius minininkus amerikiečiai stato Meine, pirmasis į vandenį bus nuleistas jau 2014 metais, skelbia naujienų agentūra „Associated Press“.

Vietos laivų statyklas balandį aplankęs JAV karinių jūrinių operacijų vadas admirolas Jonathanas Greenertas naujiems laivams negalėjo pagyrų ir sakė, jog tai šalies ateitis ir didžiausia viltis. Svarbiausiais ateities elementais admirolas įvardijo „nematomumą“, itin galingą hidralokatorių sistemą, didelę smogiamąją galią ir per pusę mažesnį laivo įgulos skaičių.

Pentagono vadovas Leonas Panetta, Singapūre vykusioje regioninio saugumo konferencijoje pristatydamas patobulintą JAV karinę strategiją, pareiškė, jog naujieji laivai sudarys JAV flotilės Ramiajame vandenyne pagrindą.

Radarais nesusekami minininkai pasitarnautų ir kituose regionuose, pavyzdžiui Persijos įlankoje, tačiau karininkai mano, jog naudingiausi jie bus būtent Azijoje. Tokie laivai misijas galės vykdyti tiek atviruose vandenyse, tiek pakrantėse. O Azijoje gausu valstybių salose, juk ir Kinija turi ilgą Ramiojo vandenyno pakrantės liniją.

Kinai iš amerikiečių ambicijų atvirai juokiasi, o JAV kritikai Pentagonui priminė dar vieną „supernematomą objektą“.

Trumpai tariant, kinai „nematomų sidabrinių kulkų“ visai nebijo. Oficialiai jie amerikiečių planų nekomentuoja. Tačiau vienas iš Kinijos kariuomenės admirolų per vietos televiziją išsakė atvirą nuomonę: jis pareiškė, jog visos tos kalbos apie nematomus minininkus tėra reklaminės apgavystės, o iš tikrųjų bet kurį „itin modernų“ JAV karo laivą gali lengvai nuskandinti paprasčiausi žvejų laiveliai, apsirūpinę sprogmenimis.

Pačiose JAV taip pat netrūksta kritikų ir skeptikų, nors juos visų pirma labiausiai baugina biudžetinės išlaidos. Vieno „DDG-1000“ statyba kainuoja apie 3,1 mlrd. dolerių (8,62 mlrd. Lt) – dvigubai daugiau nei paprasto eskadrinio minininko. O jeigu dar pridėtume tyrimams ir tobulinimams skirtas išlaidas, tai vienos tokios „nematomos sidabrinės kulkos“ kaina išauga iki 7 mlrd. dolerių (19,47 mlrd. Lt).

Kritikai tvirtina, jog toks Pentagono projektas tėra lėšų švaistymas, kai tuos pinigus būtų galima skirti įprastinės flotilės išlaikymui. Dauguma saugumo specialistų garsiai klausia, ar Pentagonas kartais ne per daug žavisi technologiniais stebuklais.