Manal al-Sharif – drąsi jauna moteris, vienoje iš konservatyviausių pasaulio bendruomenių išdrįsusi Chobaro miesto gatvėmis vairuoti automobilį. Taip ji protestavo prieš absurdišką šalyje galiojantį įstatymą, draudžiantį dailiosios lyties atstovėms sėsti prie mašinos vairo.
Prieš kelis mėnesius neįvardyti šaltiniai bandė pasaulio žiniasklaidą, tarp kurių ir naujienų agentūrą „Agence France Presse“, įtikinti, jog Manal žuvo avarijoje. „Tikslas buvo pasakyti: matot, Dievas ją nubaudė, moterys neturėtų vairuoti“, - prisimena moteris. Ji skubiai paskambino artimiesiems, o tuomet jau nuramino 90 tūkst. savo gerbėjų socialiniame tinkle „Twitter“, jog žinia apie jos žūtį – pramanas.
Už vairavimą moteris sėdo už grotų
Moteris dėl savo drąsaus pasiryžimo vairuoti buvo sulaikyta ir devynias dienas praleido už grotų, kur atsidūrė dėl nusikaltimo, pareigūnų įvardijamo kaip „viešosios tvarkos pažeidimų kurstymas“. Prieš metus ši moteris išgarsėjo visame pasaulyje: draugės išmaniuoju telefonu nufilmuotas aštuonių minučių filmukas apie pasivažinėjimą miesto gatvėmis netrukus pateko į tinklalapį „Youtube“ – ten per dieną jį pasižiūrėdavo milijonai.
Nuo to laiko „vairuojančia Saudo Arabijos mergina“ vadinama Manal kovoja už radikalius pokyčius. Ji organizavo ne vieną „pasivažinėjimą-protestą“, padavė į teismą vyriausybę dėl šovinistinių kelių eismo taisyklių, o visai neseniai subūrė feministinį judėjimą „Mano teisė į orumą“, kurio pagrindinis tikslas – atkreipti dėmesį į netinkamą konservatyviosios Saudo Arabijos, moteris laikančios antrarūšėmis pilietėmis, elgesį.
Gegužę Manal, kuri yra vieniša motina, buvo suduotas itin skaudus smūgis: ji prarado pajamų šaltinį. Naftos bendrovė „Aramco“, kur moteris dirbo daugiau nei dešimt metų, pranešė ją atleidžianti – už per didelę drąsą.
Žurnalistas su moterimi susitiko Norvegijoje, kur ji sakė uždegančią kalbą Oslo „Freedom forum“ susitikime – kasmetiniame renginyje, į kurį iš viso pasaulio atvyksta žmogaus teisių aktyvistai. Abejingų nepalikusi moters kalba buvo nufilmuota ir praeitą savaitę patalpinta į tinklalapį „Youtube“. Ją jau peržiūrėjo ketvirtis milijono žmonių.
„Kai buvau pakviesta sakyti kalbą čia, Osle, savo darbdavio paprašiau keturių laisvų dienų, bet bendrovė atsisakė. Viršininkas mane pasikvietė ir pareiškė: „Jeigu vyksi į dar vieną konferenciją, neteksi darbo. Tau neleidžiama ten važiuoti. Nenorime, kad mūsų vardą sietų su tavimi“.
Manal vis tiek išvyko – tačiau dabar 33 metų moteris nebeturi nei darbo, nei namų (butas, kuriame gyveno, priklausė bendrovei).
Dauguma Saudo Arabijos moterų privalo laikytis vahabizmo – didžiausią nuolankumą skatinančios islamo atmainos, paaiškina drąsioji Manal. Koranas Saudo Arabijoje atlieka Konstitucijos funkciją, o lyčių segregacija – vos ne kultūrinis apsėdimas.
Parduotuvėse, restoranuose, mokyklose ir darbo vietose – visur taikoma segregacija pagal lytį, o kiekvieną dailiosios lyties atstovės gyvenimo aspektą griežtai kontroliuoja religinė policija.
„Man 33 metai, esu vieniša mama, tačiau net buto išsinuomoti negaliu, negavusi raštiško savo tėvo sutikimo. Nuėjau pasidaryti naujo paso, o jie man liepė sugrįžti su vyriškos lyties globėju. Toks jau tas Saudo Arabijos moterų gyvenimas – kad ir kur beeitum, kad ir ką bepasiektum, vis tiek esi tik vyro nuosavybė“, - teigia sistemai išdrįsusi pasipriešinti jauna moteris.
Saudo Arabijos gyventoja, kurią teisėtas vyras muša ir prievartauja, ateidama į policiją turi atsivesti tą patį vyrą, kuris „oficialiai“ ją turi atpažinti. Šios šalies gyventojoms taip pat draudžiama šokti, varžytis sporto varžybose, net balsavimo teisės iki 2015 metų jos neturės.
Manal gyvenimo paradoksas toks, jog ji augo labai konservatyvioje šeimoje. Gimė 1979 metais, augo Mekoje – švenčiausiame iš visų švenčiausių miestų. Jos namuose vyrams ir moterims buvo skirti atskiri įėjimai. Moteris prisimena, kaip pati orkaitėje degino brolio popmuzikos įrašus, kai dvasininkai pareiškė, jog ši muzika – iš „Šėtono fleitos“.
Moters gyvenimas praktiškai per naktį aukštyn kojomis apvirto 2001 metų rugsėjo 11 dieną. „Ekstremistai mums sakė, jog tai Dievo bausmė Amerikai“,- prisimena moteris. Ji negalėjo žiūrėti, kaip pro langus iš dangoraižių šoko panikos apimti žmonės.
„Pasakiau sau – kažkas čia ne taip. Šioje žemėje nėra tokios religijos, kuri toleruotų tokius žiaurumus“, - teigia Manal.
Žmonėms, klausiantiems, kokia jos sėkmės paslaptis, ji atsako: „Jie tiesiog susidėjo su ne ta moterimi“.
Kova už lygias teises: valstybės, kur sunkiausia būti moterimi:
Jemenas
Pasaulio ekonomikos forumo parengtoje 2011 metų Lyčių atskirties ataskaitoje situacija Jemene įvardyta kaip blogiausia iš 135 šalių. Neturėdamos galimybių siekti išsilavinimo, Jemeno moterys atlieka tik 2 proc. darbų, kuriems reikia specialaus išsilavinimo. Apie 14 proc. merginų ištekinamos būdamos net jaunesnės nei 15 metų. „Human Rights Watch“ turimais duomenimis, kartais tuoktis verčiamos net aštuonerių metų mergaitės.
Čadas
Šioje Afrikos valstybėje universitetuose vyrų net tris kartus daugiau nei moterų. Viena skurdžiausių pasaulio šalių – Čadas – laikotarpiu nuo 2005 iki 2011 metų lyčių atlyginimų atskirtį sumažino tik 52 proc. – mažiausiai iš visų tyrime dalyvavusių valstybių.
Pakistanas
Nors Pakistane moterys turi gana daug politinės galios (reitinguose šiuo aspektu lenkia net Jungtinę Karalystę), tačiau sveikatos, švietimo ir ekonomikos veiklos sferose vis dar gaji lyčių nelygybė. Šalies darbo jėgą sudaro keturis kartus daugiau vyrų nei dailiosios lyties atstovių.
Malis
Malyje moterys laikomos antrarūšėmis pilietėmis. Ten daugiau nei pusė visų moterų išteka vos aštuoniolikos, o net 69 proc. 15-24 metų dailiosios lyties atstovių nemoka nei skaityti, nei rašyti, informuoja „Unicef“. Remiantis šiais metais priimtu nauju Maliu šeimos kodeksu, moterų teisės grąžintos prie 1962 metų įstatymo, kuriame buvo numatyta, jog moterys privalo paklusti savo vyrams.