Kilus abejonėms dėl Europos valiutų sąjungos ateities, didžiausių pasaulio ekonomikų lyderiai šeštadienį paragino Graikiją skubiai imti laikytis šiuo metu ant plauko pakibusios finansinės pagalbos mainais į reformas sąlygų.

„Sutinkame dėl stiprios ir darnios euro zonos svarbos pasaulio stabilumui ir atsigavimui, - sakoma baigiamajame bendrame G-8 komunikate. - Pareiškiame savo suinteresuotumą Graikijos pasilikimu euro zonoje gerbiant jos įsipareigojimus".

Šis viršūnių susitikimas vyko po to, kai rinkimus Graikijoje laimėjo taupymui nepritariančios partijos, kurios ėmė kelti klausimus dėl šalies įsipareigojimų vykdyti reformas ir kurios gali priversti G-8 kreditores rinktis taupymo reikalavimų švelninimą arba finansinės pagalbos „čiaupo" užsukimą.

Antruoju atveju Graikija beveik neabejotinai nebegalėtų vykdyti savo finansinių įsipareigojimų ir pasitrauktų iš euro zonos, o tai sukeltų paniką visame pasaulyje.

Graikijos drama ir rinkimai Europos ekonomikos jėgainėse Prancūzijoje bei Vokietijoje nesutarimus dėl to, kaip spręsti šią krizę, G-8 susitikime iškėlė į patį paviršių.

JAV prezidentas Barackas Obama akcentavo, kad lyderiai pripažįsta, jog ekonomikos augimas ir darbo vietos turi būti viršesnės prieš taupymo priemones.

„Visi lyderiai šiandien sutinka, kad augimas ir darbo vietos privalo būti mūsų pagrindinis prioritetas, - baigdamas susitikimą sakė B. Obama. - Ta kryptis, į kurią neseniai pasisuko debatai, turėtų suteikti mums pasitikėjimo, kad Europa imasi reikšmingų žingsnių krizei valdyti".

Prieš susitikimą B.Obama atsisakė savo neutralumo ir parėmė Prancūzijos bei Italijos pastangas iš naujo subalansuoti Vokietijos vadovaujamą politiką „pirmiausia - taupymas".

Kritikai sako, kad jau dvejus metus vien į skolų mažinimą sutelktas dėmesys pakurstė didžiulį nedarbą, nustūmė Graikiją prie bankroto slenksčio ir padidino krizes Italijoje ir Ispanijoje.

Bet koks šių krizių padidėjimas gali skaudžiai atsiliepti JAV ekonomikai ir B.Obamos galimybėms būti perrinktam ateinantį lapkritį. Šie veiksniai galbūt ir paskatino jį bristi į Europos politinius vandenis, o tai neišvengiamai sukėlė įtampą tarp jo ir Vokietijos kanclerės Angelos Merkel.

Ši įtampa buvo akivaizdi viso viršūnių susitikimo metu.

A. Merkel, kuri stengiasi malšinti Vokietijos mokesčių mokėtojų nepritarimą vis naujiems finansinėms pagalbos paketams, jau seniai reikalauja, kad reformos būtų pirmas, antras ir trečias prioritetai.

Jos nepasitenkinimas buvo matomas ir penktadienį, kai kasdieniais drabužiais vilkintis prezidentas B. Obama priėmė G-8 lyderius savo kotedže neformalios vakarienės, kuria buvo siekiama paskatinti tarpusavio atvirumą.

Viskas prasidėjo gerai - B. Obama Vokietijos kanclerę viršūnių susitikime pasitiko nuoširdžiu „Kaip jums sekėsi?"

Tačiau sulaukęs atsakymo - gūžtelėjimo pečiais ir sučiauptų lūpų - B. Obama suskubo taisyti nemalonios pauzės.

„Ką gi, jums daug kas neduoda ramybės", - pripažino jis.

Susitikimo pabaigoje A. Merkel tvirtino, kad Vokietija ir Prancūzija sutaria dėl būtinybės ir skatinti ekonomiką, ir taupyti. „Kitu atveju nebūtume galėję susitarti dėl pareiškimo", - sakė ji.

Tačiau lyderių pareiškime pažymima, kad „teisingos priemonėms nėra tos pačios kiekvienam iš mūsų".

Po dvišalio B. Obamos ir A. Merkel susitikimo Baltieji rūmai stengėsi akcentuoti, kad prezidentas „supranta, tiesiog kokią didelę lyderystės rolę" kanclerė vaidina Europoje.

Baltieji rūmai taip pat pabrėžė, kad ekonomikos augimo skatinimo priemonės ne užims fiskalinių reformų vietą, o bus taikomos drauge su jomis.

Artimiausios savaitės parodys, ar naujas G-8 požiūris dėl tarpusavyje suderinamų taupymo ir skatinimo priemonių atlaikys kontaktą su realybe.

Vertinant iš ilgalaikės perspektyvos, atrodo, kad pasiektas platus susitarimas dėl specifinių ekonomikos augimo skatinimo, pagrįsto eurooblogacijomis ir Europos investicijų banko (EIB) veiksmais.

„Neturėtume tiesiog laukti, kol augimą paskatins struktūrinės reformos ir deficitų mažinimas", - sakė Italijos premjeras Mario Monti.

„Europos Sąjungos Ministrų Taryba gegužės 23 dieną turėtų nustatyti konkrečius kelius, tokius kaip Europos investicijų banko kapitalo didinimas, planuojamos obligacijos ir evoliucija euroobligacijų link", - sakė jis.

Ankstesnės diskusijos Kemp Deivido rezidencijos kaimiško stiliaus kotedžuose mišku apaugusiuose Katoktino kalnuose daugiausia sukosi apie Iraną ir nesiliaujantį kraujo liejimą Sirijoje.

G-8 lyderiai pasiuntė žinią Iranui, kad griežtos energetikos sankcijos bus ryžtingai taikomos, ir pažadėjo užtikrinti, kad naftos rinkos būtų adekvačiai aprūpinamos, o naftos kainos smarkiai nekiltų.

Tokia žinia, kurią vienas pareigūnas vadino neįprasta, buvo pasiųsta likus kelioms dienoms iki kito įtakingų pasaulio valstybių derybų su Iranu rato, kuris trečiadienį įvyks Bagdade.

B. Obama išreiškė viltį, kad šios derybos branduoliniu klausimu bus produktyvios, ir pabrėžė, kad įtakingosios pasaulio valstybės yra "susivienijusios" prieš Iraną.

G-8 taip pat paragino atlikti „politinę pereigą" Sirijoje ir užbaigti smurtą, kuris šioje šalyje jau pareikalavo maždaug 12 tūkst. žmonių gyvybių.

Didysis aštuonetas, į kurį įeina ir ilgametė Sirijos sąjungininkė Rusija, paragino atlikti „sirų vadovaujamą, visa apimančią politinę pereigą, kuri nuvestų prie demokratinės, pliuralistinės politinės sistemos".

G-8 klubą sudaro Didžioji Britanija, Kanada, Prancūzija, Vokietija, Italija, Japonija, Rusija ir JAV.