- Ar Ukrainoje susiklosčiusi padėtis – politinis J.Tymošenko kalinimas, opozicijos persekiojimas – leidžia kalbėti apie Ukrainos „lukašizacijos“ pradžią?
- Vis dėlto ne. Kalbėti apie tai, kad Ukrainoje jau vyksta baltarusiškas scenarijus, dar šiek tiek anksti. Tikiuosi, kad taip niekada neatsitiks. Ukraina yra pernelyg didelė valstybė, kad perėjimas nuo demokratijos į lukašenkinio tipo diktatūrą įgautų didelį pagreitį, nors mes ir judame autoritarinės sistemos link. Vos prieš trejus metus mes buvome viena iš demokratiškų valstybių, drąsiai žengusių Europos link. Per šiuos trejus metus judėjimas europinės bendruomenės link yra beveik sustabdytas, o šalyje formuojasi diktatūra. Beveik visa reali valdžia sutelkta prezidento rankose, jis kontroliuoja visas jėgos struktūras. Be to, visus svarbiausius sprendimus priima tik vienas žmogus – jis. Galima sakyti, kad valdžia mūsų šalyje primena save patį karūnavusio caro viešpatavimą.
- Kodėl Ukraina pasuko atgal po keleto demokratinio gyvenimo metų? Kaip Janukovyčiui vis dėlto pavyko laimėti rinkimus?
- Tikriausiai gavę likimo, istorijos dovaną – galimybę gyventi demokratijoje, ukrainiečiai nebejautė grėsmės, kad gali prarasti svarbiausią oranžinės revoliucijos laimėjimą – laisvę. Čia suveikė daugybė įvairių veiksnių. Vienas iš lemtingiausių – mūsų šiaurės kaimyno įtaka šalies politikai per įvairius „patarėjus“, politologus, finansinę paramą V.Janukovyčiui per rinkimus. Ukrainoje išsipildė Rusijoje surežisuotas scenarijus. Jeigu ne prezidento rinkimų klastotės, dabar kalbėtume apie kitą Ukrainos prezidentą. Be jokių abejonių, tai būtų Julija Tymošenko. Tačiau būtent per įstatymų pažeidimus ir klastojimus prezidentu tapo kitas asmuo. Bet tikrai nemažai žmonių, sąmoningai pasirinkusių Janukovyčių, labai greitai juo nusivylė. Jie mato, kad tai stagnacija, katastrofa. Šiandien padėtis keičiasi į kitą pusę.
- Ar Ukrainos visuomenė šiandien gana aktyviai reaguoja į tai, kas vyksta šalyje? Ką ji mano apie politinius kalinius, visų pirma J.Tymošenko?
- Aš atsakyčiau taip – tam tikros reakcijos yra. Ar ji pakankama? Manau, kad tikrai ne. Jeigu ji būtų pakankama, dabartinė valdžia greičiau pradėtų ieškoti kompromisų. Šiandien mes gauname daugiau Europos paramos. Tai nėra gerai ar blogai. Tai rodo, kad ukrainiečių mentalitetas yra gana nuosaikus. Jie nėra tokie dideli pragmatikai kaip lietuviai ar tokie karšti kaip gruzinai. Jie iki paskutinio momento bandys nesikišti į padėtį. Tačiau šiandien ir dėl ekonominių priežasčių jie keičia savo poziciją. Kaip sakoma, ukrainiečiai ilgai balnoja žirgus, bet joja tikrai labai greitai.
- Kaip žinoma, Ukrainos opozicija deda nemažai pastangų, bandydama susivienyti. Tai ir jūsų partija „Batkivščyna“, ir „Front zmin“. Ar bus tęsiamas šis procesas? Kalbant apskritai ar opozicija turi galimybių laimėti ateinančius parlamento rinkimus? Kokio masto klastojimų tikisi demokratai?
- Klastojimų lygis tikrai priklauso nuo Ukrainos piliečių. Parlamente aš priklausau Valstybės kūrimo ir vietos savivaldos komitetui, kuris nagrinėja ir rinkimų klausimus. Kai piliečiai manęs klausia, dėl ko atsiranda klastojimai, aš aiškinu jiems, kad mes visi esame kalti dėl to – ne ateiviai ar užsieniečiai. Kažkas paėmė dešimt eurų, kažkas – šimtą, kažkas kažko nepamatė, kažkas sutiko įmesti 30 biuletenių ir manė, kad čia nėra nieko bloga, kažkas išsigando savo įmonės viršininko ir balsavo taip, „kaip reikia“. Būtent todėl mes ir turime tokį rezultatą. Koks šiandien bus tas klastojimų lygis, vėl priklausys nuo Ukrainos piliečių – kiek sąmoningai jie padarys savo pasirinkimą ateinantiems penkeriems metams. Reikia aktyviau dirbti propagandos srityje, aiškinti žmonėms tiesą. Aš ir mano kolegos darysime viską, kas nuo mūsų priklauso.
Žodžio laisvė Ukrainoje yra sunaikinta, opozicija negali laisvai reikštis žiniasklaidoje. Kol kas mes dar turime internetinę erdvę ir šiek tiek laikraščių, vietinių televizijos kanalų. Į nacionalinius, netgi antrarūšius, trečiarūšius kanalus mūsų jau niekas neleidžia. Todėl prieš rinkimus mums lieka tik eiti pas žmones, aiškinti jiems padėtį ir padėti jiems. Mes manome, kad net jeigu klastojimų lygis sudarys 10 proc., mes vis tiek laimėsime rinkimus. Mes turime puikias sąlygas. Regionų partija ir pats V.Janukovyčius sparčiai praranda palaikymą, o „Batkivščynos“ ir J.Tymošenko reitingai auga. Jeigu rinkimai vyktų šiandien, mes laimėtume juos nesunkiai. Į bendrąjį opozicinį „ratą“ susibūrė apie dešimt politinių partijų. Pirmą vietą jame turi didžiausia mūsų partija „Batkivščyna“. Ten yra „Narodnyj ruch“ ir kitos partijos, su kuriomis mes kartu dirbame jau daug metų. Ten yra ir gana jauna politinė jėga – „Front zmin“, kuri pretenduoja į gana rimtas pozicijas, turi populiarų lyderį.
- Ar tarptautinės bendruomenės reakcija yra pakankama? Ko opozicija laukia iš Europos ir pasaulio?
- Visų pirma aš esu labai dėkinga europinei bendruomenei už tai, kad ji aktyviai stebi įvykius Ukrainoje. Čia yra labai rimtas palaikymas. Gerai, kad palaikymas nesibaigia tik Europa. Mus remia daug pasaulio šalių, net pati Rusija turi poziciją, kurią, tikiuosi, reiškia nuoširdžiai. Be šio palaikymo mums būtų daug sunkiau, mes turėtume baisesnę nei lukašenkinės Baltarusijos padėtį. Būtent jūsų parama mes laikomės. Tai, kad Europos vadovai vienas po kito atsisakė dalyvauti Jaltos susitikime, – viena iš rimčiausių reakcijų į valdžios vykdomus demokratijos pažeidimus. Tokias sankcijas galima būtų taikyti ir per EURO 2012-uosius. Be to, mums be galo svarbu neutralizuoti klastojimus parlamento rinkimuose. Be pasaulio bendruomenės, be stebėtojų mums bus labai sunku, todėl kuo daugiau mes turėsime tokių „saugiklių“, tuo daugiau bus vilčių išsaugoti demokratiją. Tai svarbu ne tik pačiai Ukrainai, bet ir visam pasauliui, gerbiančiam demokratiją.
Lietuva visada buvo viena iš svarbiausių Ukrainos strateginių partnerių. Jeigu Lietuva prisidės prie pasaulio bendruomenės sankcijų ir per EURO 2012, o vėliau atsiųs savo stebėtojus į rinkimus – tai būtų puiki Lietuvos parama.
- Ar pastarieji sprogimai Dnepropetrovske susiję su šalies politine padėtimi?
- Ukrainos politinis elitas ir politikos apžvalgininkai yra linkę manyti, kad panaudotas rusiškas variantas. Neseniai vyko parlamentinis konfliktas, kai opozicija užblokavo parlamento darbą, reikalaudama paleisti J.Tymošenko. Valdžiai reikėjo nukreipti dėmesį nuo šios situacijos. Aš manau, kad valdžia galėjo įvykdyti šią nuodėmę.