„Kol bus išaiškintos aplinkybės, mums uždraudė teikti bet kokią informaciją“, - rašė S. Dolja.
O štai „Reuters“, remdamasis Indonezijos valdžios atstovų suteikta informacija, praneša, kad lėktuvo nuolaužos iš oro buvo aptiktos ant kalno šlaito maždaug 1676 metrų aukštyje. Jokių duomenų apie lėktuve buvusių žmonių likimą kol kas nėra.
Rusų lėktuvas „Suchoj Superjet-100“ gegužės 9 dieną per demonstracinį skrydį dingo iš radarų ekranų. Paskutinį kartą ryšys su juo buvo užmegztas 11 val. 33 min. Maskvos laiku, kai laineris buvo Bogoro rajone, maždaug 100-120 kilometrai nuo Džakartos.
Patvirtino, kad lėktuvas sudužo
Indonezijos prezidentas Susilo Bambangas Yudhoyono ketvirtadienį surengtoje spaudos konferencijoje patvirtino, kad lėktuvas sudužo. Jis pareikalavo skubiai išsiaiškinti katastrofos priežastis.
„Lėktuvas sudužo ant Salako kalno šlaito. Būtina skubiai ir kruopščiai ištirti priežastis“, - Indonezijos vadovo žodžius cituoja „Interfax“.
Indonezijos valdžia mano, kad per katastrofą galėjo žūti visi lėktuve buvę keleiviai. Tai Džakartoje surengtoje spaudos konferencijoje pareiškė nacionalinės Paieškų ir gelbėjimo agentūros atstovas Gaganas Prakoso. Anot jo, šalia lėktuvo nuolaužų žmonių ar jų kūnų nerasta, praneša ITAR-TASS.
„Vis dėlto tikimybė rasti gyvų nedidelė“, - sakė agentūros atstovas. Jis teigia, kad sprendžiant pagal lėktuvo nuolaužas, smūgis buvo labai stiprus.
Rusijos ambasados Indonezijoje sekretorius Dmitrijus Solodovas agentūrai pasakojo, kad sraigtasparnis aptiko numanomą lėktuvo kritimo vietą ant Salako kalno šlaito 1,5 tūkstančio metrų virš jūros lygio aukštyje. Šiuo metu į numanomą lėktuvo katastrofos vietą skrenda dar vienas sraigtasparnis ir gelbėtojų komanda.
Katastrofos versijos
Indonezijos aviacijos valdžia iškėlė keletą versijų, tarp jų ir tikimybę, kad lėktuvą užgrobė nežinomi asmenys. O štai Rusijos aviacijos specialistai mano, kad lėktuvo užgrobimo versija mažiausiai tikėtina – degalų kiekis buvo paskaičiuotas tik dviem nedideliems demonstraciniams skrydžiams (vieną jų lėktuvas jau buvo atlikęs), todėl nebuvo prasmės nuvaryti lėktuvo.
Kita versija – prastos oro sąlygos – atrodo labiau įtikėtina. „Tikrai nepanašu, kad Jabloncevas (orlaivio vadas Aleksandras Jabloncevas) nesusitvarkė su valdymu, „Suchoj Superjet-100“ praktiškai jo gimtoji mašina, - tikina piloto kolegos. - Vis dėlto oro sąlygos buvo tikrai labai blogos“.
Taip pat neatmetama dar viena versija – techninis gedimas. Tiksliai atsakyti į visus klausimus bus galima tik tada, kai specialistai galės apžiūrėti lėktuvo nuolaužas.