Reikia kuo greičiau stabilizuoti pasaulio gyventojų skaičių ir sumažinti išaugusį vartojimą turtingose šalyse, kad išvengtume „ekonomikos ir aplinkos negandų judėjimo spirale žemyn“, perspėjama svarbioje Didžiosios Britanijos Karališkosios draugijos ataskaitoje.
Kiekvienai moteriai turi būti prieinama kontracepcija, o nelygybė turi būti sumažinta apribojus vartojimą, teigiama ketvirtadienį paskelbtoje studijoje, kuriai vadovavao Nobelio premijos laureatas, biologas seras Johnas Sulstonas.
Šis žmonijos perspektyvų artimiausiu šimtmečiu įvertinimas buvo rengiamas daugiau kaip pustrečių metų. Jame griežtai tvirtinama, kad norint užtikrinti sveiką ir ilgą gyvenimą 9 mlrd. žmonių, kurie turėtų gyventi 2050 metais, politinių ir ekonomikos darbotvarkių prioritetais turi tapti gyventojų skaičiaus ir vartojimo klausimai.
Politikai, aplinkosaugos ir vystimosi organizacijos 20 metų ignoravo šiuos klausimus arba neteikdavo jiems deramos reikšmės, teigiama ataskaitoje.
„Šioje planetoje gyvenančių žmonių skaičius dar niekada nebuvo toks didelis. Jų vartojimo lygis ir precedento neturintys, plataus masto mainai daro įtaką aplinkai. Mes galime pakeisti išteklių naudojimo pusiausvyrą labiau egalitarinio vartojimo link… arba galime nuspręsti nieko nedaryti ir pasiduoti ekonominių bei aplinkos negandų judėjimui spirale žemyn, vedančiam į nedraugišką ir dar didesnės nelygybės ateitį“, - sakoma joje.
Kas 5 dienas reikėtų pastatyti po miestą
Imant dabartinius gyventojų skaičiaus didėjimo tempus, besivystančios šalys nuo šios dienos iki 2050 metų kas penkias dienas turėtų pastatyti po naują miestą, kuriame galėtų gyventi milijonas žmonių, pažymima ataskaitoje.
„Pasaulio gyventojų skaičius artimiausiais dešimtmečiais neišvengiamai augs. Skaičiavimai rodo, kad iki 2050 metų dabartinis gyventojų skaičius, lygus 7 milijardams, padidės 2,3 milijardo. Tai prilygsta naujai Kinijai ir Indijai“.
Tačiau pasaulio gyventojų skaičius pats savaime nėra toks svarbus kaip jų nelygybė ir vartojimo apimtys, sako Julesas Pretty, vienas iš 22 mokslininkų, parengusių šią ataskaitą.
„Dauguma pažengusių šalių turės susilaikyti nuo tam tikro vartojimo, pavyzdžiui, CO2. Žmogui nereikia tiek daug vartoti, kad jis gyventų sveikai ir ilgai. Mes negalime įsivaizduoti pasaulio, kuriame klestės tokia nelygybė, kaip yra dabar. Turime ištraukti iš visiško skurdo 1,3 mlrd. žmonių, kurie gyvena už 1,25 JAV dolerio (3,25 lito) per dieną. Būtina sulėtinti gyventojų skaičiaus augimą tose šalyse, kurios nespėja užtikrinti paslaugų“.
Nigerio gyventojų skaičius kas 20 metų padvigubėja
Ataskaitoje pateikiamas Vakarų Afrikos valstybės Nigerio pavyzdys. Šiai šaliai per pastaruosius 30 metų pavyko padidinti vidutinę žmonių gyvenimo trukmę, bet jos gyventojų skaičius kas 20 metų padvigubėja.
„Netgi skaičiuojant, kad vidutinis gimstamumo rodiklis iki 2050 metų nukris iki 3,9 vaiko, gyventojų skaičius iki 2050 metų nuo 15,5 mln. išaugs iki 55,5 mln žmonių. Nigeriui iškilusi reali grėsmė, kad gyventojų skaičius viršys maisto gamybą ir kitas gyvenimo būtinybes. Sudėtinga įžvelgti šviesią šios šalies ateitį, smarkiai nesumažinus gimstamumo ir gyventojų skaičiaus augimo, tuo pat metu nepadidinus investicijų į sveikatos apsaugos ir švietimo sritis“, - teigiama joje.
Labiausiai gyventojų skaičius artimiausiu šimtmečiu augs 48-iose mažiausiai išsivysčiusiose šalyse, iš kurių 32 yra Afrikoje, sakė vienas iš autorių, Afrikos gyventojų studijų sąjungos prezidentas Ekliya Zulu.
„Vien tik Afrikoje per šį šimtmetį gyventojų skaičius padidės dviem milijardais. Jeigu mums nepavyks ir gimstamumas (nuo 4,7) nesumažės iki 2,1 vaiko, gyventojų skaičius gali išaugti iki 5,3 milijardo žmonių. Sulėtinę gyventojų skaičiaus augimą, mes suteiktume moterims daugiau galių ir galėtume skirti daugiau pinigų mažiau išsivysčiusioms šalims, kad jos investuotų į švietimą. Dauguma moterų nori turėti mažiau vaikų. Poreikis mažinti gimstamumą slypi čia“, - teigė jis.
„Planetoje pakanka išteklių išmaitinti 9 mlrd. žmonių. Tačiau mes galime užtikrinti tvarią ateitį visiems gyventojams tik tuo atveju, jeigu imsimės spręsti didžiai nelygių vartojimo mastų problemą. Teisingai perskirstę planetos išteklių liūto dalį, tenkančią 10 proc. turtingiausiųjų, galėtume sumažinti kūdikių mirtingumą, užtikrinti išsilavinimą kur kas didesniam žmonių kiekiui ir suteikti moterims teisę pačioms reguliuoti šeimos dydį – vis tai sumažintų gimstamumo rodiklius“, - sakė „Oxfam“ atstovė spaudai.