Taip jis apibendrino Lenkijos, Latvijos ir Estijos prezidentų susitikimą, kurio metu buvo mėginama suformuluoti bendrą Rytų Europos šalių politikos poziciją NATO viršūnių susitikimo Čikagoje išvakarėse.

- Ar gali šios šalys per viršūnių susitikimą Čikagoje gegužės mėnesį išsakyti vieningą poziciją Rusijos atžvilgiu? Žinome, kad Lenkija dabar palaiko pakankamai gerus santykius su Maskva, o štai Baltijos šalys ja iki šiol nepasitiki...

- Lenkija šiuo metu laikosi labai konstruktyvios pozicijos Rusijos atžvilgiu. Netgi susiformavo tokia trijulė VaršuvaBerlynas - Maskva, kuri taps pagrindiniu Europos Sąjungos ir Rusijos bendradarbiavimo instrumentu. Taigi, po Smolensko katastrofos daug kas pasikeitė. Europos ir Rusijos suartėjimas vyksta per Lenkijos kanalus. Tai tikrai revoliucinis pokytis.

Anksčiau Varšuva laikėsi pačios kritiškiausios pozicijos Maskvos atžvilgiu ir netgi stipriai kritikavo Berlyną už tai, kad vokiečiai mėgino užmegzti kažkokius ypatingus santykius su rusais. Dabar ši kritika nutilo, Vokietija ir Lenkija labai glaudžiai bendradarbiauja Rusijos atžvilgiu, rengiami nuolatiniai įvairaus lygio susitikimai.

Tai rodo, kad Europos Sąjungos viduje atsirado norų teigiamai plėtoti santykius su Rusija. Ir aš nemanau, kad atskiros mažos valstybės gali užkirsti tam kelią. Tokį procesą galėtų sustabdyti nebent tokios šalys kaip Prancūzija ar Anglija, bet Baltijos šalys – ne.

- Ar „Iskander“ atsiradimą Kaliningrade šios valstybės įvertins kaip grėsmę? Ar gali Baltijos šalys ir Lenkija šiuo klausimu susivienyti?

Aleksandras Rahras
- Tai skaudi joms tema. Jeigu Kaliningrade atsiras „Iskander“, šioms šalims tai bus labai nepatogu. Jos jaus aiškią Rusijos grėsmę. Šiuo klausimu jos turi rasti poziciją, kuri, mano nuomone, bus nuosaiki. Visi juk supranta, kad „Iskander“ yra nukreipti ne prieš šias valstybes, bet prieš amerikiečių įrengimus, kurie stovės jų teritorijoje.

Tačiau įsivaizduoti situaciją, kad Rusija pradeda naikinti šiuos įrengimus, niekaip neįmanoma. Nebent prasidėtų Trečiasis pasaulinis karas, tačiau jo grėsmės nėra... Manau, kad ši tema bus svarstoma, tačiau ji nemaišys pozityviam bendradarbiavimui tarp šių šalių.

Vykstant konstruktyviam dialogui, visiems aišku, kad išeitis iš šios situacijos labai paprasta: tiesiog reikia įtraukti Rusiją į bendrą priešraketinės gynybos objektų eksploatavimą. Tuomet išnyks visos grėsmės ir konfliktai Europos viduje. Tačiau tai, žinoma, yra pakankamai ilgas procesas.