Jeigu kovos su pornografija įstatymo darbo grupei pavyks pasiekti užsibrėžto tikslo, „Ramajanos“ prekybos centro vadovybei savo darbuotojas teks aprūpinti nauja darbine uniforma.
Milijonai šalies moterų taip pat bus priverstos atnaujinti savo spintas naujais apdarais. Darbo grupės vadovas, Indonezijos religinių reikalų ministras Suryadharma Ali, neseniai trumpus sijonėlius įvardijo kaip netinkamą aprangą. Gali būti, jog šis drabužis greitai bus draudžiamas įstatymu.
Tokia ministro nuomonė buvo išsakyta po to, kai Indonezijos parlamento pirmininkas Marzuki Alie pagrasino uždrausti parlamentarėms segėti trumpus sijonus, nes „esą neseniai buvo užfiksuota nemažai išprievartavimų ir kitokių amoralaus elgesio išraiškų – o viskas vien dėl to, kad moterys vilki nederamus drabužius“. Jis pridūrė: „Jūs žinote, kokie tie vyrai. Provokuojanti apranga juos skatina imtis veiksmų“.
Siūlomas draudimas, kurį jau dabar smerkia moterų teisių aktyvistės ir žmogaus teisių gynėjai, akcentuoja įtampą, tvyrančią tarp šios musulmoniškos šalies konservatorių ir liberalų. Darbo grupė buvo įkurta šalies prezidento Susilo Bambango Yudhoyono iniciatyva, siekiant įgyvendinti itin griežtą kovos su pornografija įstatymą, kurio projektą parengė islamistinės partijos. Nepaisant kritikos ir pasmerkimo, šiuo įstatymu jau buvo pasinaudota ne vienoje itin didelio atgarsio susilaukusioje baudžiamojoje byloje. Po vienos iš tokių praeitais metais buvo įkalintas šalies popatlikėjas Nazrielis Arielis Irhamas. Už grotų jis atsidūrė dėl dviejų vaizdo įrašų su sekso scenomis, radusių kelią į interneto platybes.
Opozicijos politikai kaltina šalies prezidentą bandant nukreipti dėmesį nuo šalies Demokratų partiją krečiančio politinio skandalo ir planų didinti degalų kainas, kurio laikinai buvo atsisakyta dėl kilusių masinių protestų.
Nacionalinės smurto prieš moteris komisijos būstinėje Indonezijos sostinėje Džakartoje paklausta apie ažiotažą, kilusį dėl trumpų sijonų, Sri Nurherwati atsidūsta. „Visiškai nesąmonė“, - teigia ji.
O dėl kovos su pornografija įstatymo – „jis turėtų moteris apsaugoti, o iš tikrųjų jas verčia kažkokiomis nusikaltėlėmis“.
Komisarė S.Nurherwati pateikia pavyzdį: Vakarų Javos provincijos Bandungo vietovėje buvo teisiama striptizo šokėja, nors iš tikrųjų ji buvo prekybos žmonėmis auka. Kai moteris pareigūnams praneša apie seksualinę prievartą, anot komisarės, pirmas dalykas, ko paklausia policija, skamba taip: „Ką padarėte, kad jus išprievartavo?“.
Eilinių Indonezijos gyventojų nuomonės trumpų sijonų klausimų skiriasi. Ir tai visai nenuostabu, jog jie gyvena šalyje, kur moterų apranga apima viską nuo itin trumpų sijonėlių iki itin uždarų hidžabų.
Nevyriausybinėje žmogaus teisių gynimo organizacijoje „Solidarity Center“ dirbantis Izzah Inzlamiyah teigia: „Politikai mano, jog vienintelis jų darbas – nustatyti, koks turi būti sijono ilgis, o ne spręsti problemas, kurios tikrai svarbios, pavyzdžiui, kaip pagerinti švietimo situaciją ir skatinti ekonomiką. Vyrai gali vilkėti, ką panorėję, kodėl negali moterys?“.
39 metų Rani, apsipirkinėjusi jau minėtame „Ramajanos“ prekybos centre, teigia: „Trumpas sijonas namuose ar prie baseino yra normalu, tačiau gatvėje tokia apranga netinkama“.
Kritikai ragina atsižvelgti į salyno viduje esančius regioninius ir kultūrinius skirtumus. Pavyzdžiui, Indonezijos Papua provincijoje moterys dažnai nedengia krūtinių. Tuo tarpu šariato teisę išpažįstančioje Ačės provincijoje yra privalomos musulmoniškos skaros.