Paskutiniais duomenimis, Šri Lankoje žuvo 30 tūkstančių žmonių. Tūkstančiai neteko namų, gyvena laikinose stovyklose, jiems trūksta geriamojo vandens.
“Visi po darbo lekia rinkti, rūšiuoti labdaros arba į nukentėjusias apylinkes padėti nelaimės aukoms. Nuolat kalbamės apie cunamį, laikraščiai rašo apie tą patį. Elektroniniu paštu kiekvieną dieną gaunu kraupių vaizdų su lavonų nuotraukomis”, - pasakoja Lina.
Anot jos, iš parduotuvių ir maitinimo įstaigų nyksta žuvis, nes 80 proc. nukentėjusiųjų yra žvejų šeimos. “Be to, dabar visi vengia valgyti žuvies, nes bijo jūra plintančių ligų. Daugelis žmonių nebenori net pažiūrėti į jūrą - ji dvelkia mirtimi”, - pasakojo Lina.
Mergina sakė pirmą kartą taip liūdnai sutikusi Naujuosius. Tylos nesudrumstė nė vienas fejerverkas.
“Buvo uždrausta net pardavinėti alkoholį Naujųjų metų išvakarėse”, - sakė mergina. Simonas pritarė, kad cunamis ir jo padaryta žala stipriai pakeitė gyvenimą Šri Lankoje.
“Kiekvieną dieną savanoriai vyksta pagelbėti į religines bendruomenes pakuoti ir rūšiuoti pagalbos priemones nukentėjusiems. Baiminamasi prognozuojamos epidemijos. Praėjus savaitei po įvykių, galima teigti, kad darbai grįžta į normalų ritmą, tačiau visus apėmęs liūdesys”, - sakė Simonas, pridūręs, kad pats Kolombas nukentėjo palyginti nedaug.
Pirmas įspūdis - šokiruojantis
“Atvykęs į Šri Lanką pamačiau kitokį vaizdą, nei įsivaizdavau. Bet tai, turbūt patvirtintų kiekvienas, šiek tiek pabuvęs Azijos šalyse, yra natūralus pirmasis įspūdis, nes Azijos šalys tikrai skiriasi nuo Europos valstybių. Pradedant transporto chaosu, triukšmu, žmonių minia, siauromis gatvėmis be šaligatvių, karščiu ir drėgme, ir baigiant nuolatiniu žmonių dėmesiu, derybomis kiekviename žingsnyje, laiko sąvokos nebuvimu.
Gyvenu sostinėje. Tai stipriai urbanizuotas miestas, tačiau pavažiavus iš jo, vaizdas ne ką tesiskiria. Palyginimui - Šri Lanka yra tokio paties dydžio kaip ir Lietuva, tačiau joje gyvena 6 kartus daugiau žmonių - beveik 19 mln.”, - pasakojo Simonas.
“Ten nuvykus, atrodė, kad ką tik gimiau ir bandau suprasti, kas dedasi. Tiek žmonių gatvėse nebuvau mačiusi, tokio jų keliamo triukšmo negirdėdavau Lietuvoje net per didžiausius mitingus ar protesto akcijas”, - sakė Lina. Ji jau pirmą dieną turėjo mokytis valgyti rankomis, įšokti ir iššokti iš važiuojančio autobuso, nes jie čia visada skuba.
“Vis laukiau kada atsivers nors vienas švarus miesto lopinėlis, bet iki šiol jo neradau. Žmonės šiukšles, maisto liekanas meta į gatves, dėl to visur nešvara ir smarvė. Sunku buvo priprasti prie nuolatinio žmonių dėmesio dėl kitokios odos spalvos. Bent tris kartus per dieną gatvėje kas nors pakalbina”, - sakė Simonas.
Vietinius pratina prie alaus
Abu lietuviai į Šri Lanką išvyko kaip studentų mainų programos dalyviai. S.Anužis į tolimą šalį atskrido pernai rugpjūtį.
“Studijavau KTU, buvau aktyviai įsitraukęs į tarptautinę studentų organizaciją AIESEC Lietuvoje, paskutiniais metais jai ir vadovavau. Nusprendžiau pasinaudoti mainų stažuotėmis programa. Ieškojau įdomios patirties - skirtingos kultūros ir galimybės įgyti profesinės patirties. Pirmus du mėnesius Šri Lankoje dirbau programines įrangos kompanijoje. Pasibaigus stažuotei, nusprendžiau truputį ilgiau pabūti šioje šalyje ir ieškojausi darbo.
Iš anksčiau turėjau keletą draugų Šri Lankoje, todėl, jiems suteikus informacijos apie darbo rinką, nesunkiai įsidarbinau alaus bendrovėje “The Lion Brewery Ceylon Limited” rinkodaros projektų koordinatoriumi”, - pasakojo Simonas.
Ši bendrovė yra viena iš dvidešimties geriausių Šri Lankos kompanijų. Ji taip pat pilsto danišką alų “Carlsberg”. “Šri Lankoje tradiciškai vartojama daug stiprių alkoholinių gėrimų. Alus sudaro tik nedidelę šios rinkos dalį. Vienas mano darbų - skatinti alaus gėrimo kultūrą. Tai įvairios rėmimo programos, akcijos, renginiai, kurių metu žmonės gali ragauti alaus. Darbas nėra labai lengvas, nes bendraujame angliškai, įmonės aplinkoje susiduriu su nuolatiniais smulkiais kultūriniais nesusipratimais, bet esu patenkintas tiek žiniomis, tiek patirtimi”, - sakė Simonas.
Dabar pilsto vandenį
Ar lietuviams Šri Lankos alus būtų skanus? “Prieš atvykdamas nesitikėjau rasti kokybiško alaus. Tarp lietuviškų alaus rūšių skonio prasme nesunkiai rastume atitikmenį Šri Lankoje esančioms rūšims. Dabar galiu sakyti, kad čia geras alus, tačiau vis tiek labiau vertinu lietuvišką.
Šri Lankoje nėra daug alaus rūšių. Lietuvoje, kiek pamenu, yra registruota apie 85 alaus daryklas, tuo tarpu čia rastume tris. Čia alaus gamyboje maišomas salyklas su ryžiais (80 proc. salyklo ir 20 proc. ryžių). Alus parduodamas šiek tiek didesnėje nei Lietuvoje, taroje - 625 ml ir 325 ml buteliuose. Alaus gamybai beveik visi produktai importuojami - išskyrus ryžius ir vandenį. Vanduo išgaunamas iš žemės gręžiniu, kuris papildomai paruošiamas gamybai”, - pasakojo Simonas.
Pastaruoju metu darykloje į alaus butelius pilstomas ir geriamasis vanduo, kuris išvežiojamas jo neturintiems. “Kai sugrįš dalis butelių, įmonė vėl pripildys juos vandeniu. Atrodo, kad dar kurį laiką vanduo bus tiekiamas į nukentėjusias vietas. Taip yra ir dėl epidemijos grėsmės. Dauguma žmonių tose vietose naudoja šulinių vandenį, kurie šiuo metu yra užteršti”, - aiškino Simonas.
Suderino egzotiką ir patirtį
Lina nuo mokyklos laikų svajojo išvažiuoti padirbėti užsienyje. “Įstojus i Vilniaus universitetą tos galimybes atsivėrė, bet dauguma jų siūlė išvažiuoti į užsienį užsidirbti pinigų, o aš ne to norėjau. Man svarbiau buvo įgauti profesinės patirties, susidurti su kitokiu verslo požiūriu ir atsivežti į Lietuvą užsienio įmonių “know how” (žinok kaip)”, - pasakojo mergina.
Gavusi universiteto verslo vadybos ir administravimo bakalauro diplomą, ji pasakė sau: “Dabar pats laikas, kol esu jauna, nepririšta prie šeimos, vaikų ir kitų atsakomybių, išvažiuoti pakvėpuoti į užsienį”.
“Susiradau verslo konsultacijas teikiančią įmonę Šri Lankoje “Wild Drift”, kuriai reikėjo rinkodaros specialisto. Kreipiausi į juos, perėjau atranką ir išvažiavau. Šokinėjau ir verkiau iš džiaugsmo, nes negalėjau patikėti, kad kada nors rasiu egzotikos ir galimybės įgyti profesinės patirties mišinį”, - pasakojo Lina. Ji dirba rinkodaros specialiste. Lietuviai darbe bendrauja angliškai. Net ir vietiniai žmonės verslo reikalais tarpusavyje kalba angliškai.
Nori pakeliauti po regioną
Lietuviai gyvena kartu su keletu užsieniečių. Viename name, be jų, įsikūrė trys slovakai, japonė, Šri Lankos gyventojas, kolumbietė, belgas ir lenkas.
“Vakarus dažniausiai leidžiame visi kartu ruošdami nacionalines vakarienes, diskutuodami apie įvykius. Anksčiau eidavome pasilinksminti į klubus. Savaitgaliais keliaudavome į paplūdimius, žymias vietas. Aplankydavome budistus vienuolius, diskutuodavome su jais apie religijas, žaisdavome kriketą ir pan.”, - sakė Simonas.
Lina laisvalaikiu daug skaito ir rašo dienoraštį. “Stengiuosi kuo daugiau keliauti po Šri Lanką, nes tik išvažiavus toliau nuo Kolombo galima rasti ramybę ir gražius gamtos vaizdus, kurių akys išsiilgsta. Kai pamatysiu visas Šri Lankos grožybes ir įdomybes, ir baigsiu savo stažuotę, dar svajoju nukeliauti į vieną gretimų šalių: Indiją, Malaiziją, Singapūrą arba Tailandą”, - pasakojo mergina.
Lietuviai sakė nežinantys daugiau nė vieno Šri Lankoje gyvenančio savo tautiečio. “Tik kartą mačiau lietuvių turistų šeimą. Prisimenu, labai norėjau prieiti ir pakalbinti, nes širdį užliejo daug gerų emocijų išgirdus nepažįstamus šnekant lietuviškai. Bet jie labai skubėjo, todėl netrukdžiau”, - atsiduso Lina.
Jausmų negali demonstruoti
Lina ir Simonas - pora jau daugiau kaip dvejus metus, tačiau Šri Lankoje jie negali atvirai demonstruoti jausmų. “Pirmą dieną kartu su Simu buvome perspėti, kad gatvėse geriau vengti apsikabinti arba pasibučiuoti, nes vietiniai apie merginą pagalvotų labai blogai. Čia poras galima pamatyti parkuose nuo kitų akių prisidengusias skėčiais. Ką po tuo skėčiu daro - nežinau, būna gerai prisidengę”, - nusijuokė Lina.
Anot jos, Šri Lankoje kartais įsižiebia meilė tarp Šri Lankos gyventojo ir atvykėlio. “Dažniausiai tarp vietinio vaikino ir užsienietės, nes vietinės merginos yra nedrąsios, kuklios, konservatyvios, todėl užsieniečiams sunku net užmegzti pokalbį. O vietinius vaikinus traukia europiečių merginų laisvumas, komunikabilumas, protas”, - sakė Lina.