Rusijos lyderiams bet kokie B. Obamos administracijos bandymai priversti Iraną atsisakyti branduolinių ambicijų kelia problemų. Be to, Maskva prisidėjo prie Kinijos ir atmetė JTO siūlymą suduoti diplomatinį smūgį Sirijos prezidentui Bashirui al Assadui, o tai suerzino Baltųjų Rūmų pareigūnus.

Tikėtina, kad Baltieji rūmai sieks naujų, griežtų sankcijų prieš Šiaurės Korėją, jeigu ši paleis ilgojo nuotolio raketą, kuri vieną dieną gali tapti branduoliniu ginklu, pajėgiu smogti Amerikai. Tačiau specialistų nuomone, Maskva, palaikoma Pekino, greičiausiai susilaikys.

Pastaraisiais mėnesiais daug rašoma, kad Rusijos premjerą Vladimirą Putiną išrinkus trečiai prezidento kadencijai, Rusija taps kliūtimi Amerikos įgeidžiams pasaulyje.

Kai Amerikos prezidentas Barackas Obama paragino kadenciją baigiantį Rusijos prezidentą Dmitrijų Medvedevą duoti jam erdvės dėl kelių klausimų (taip pat ir dėl Europos priešraketinės gynybos skydo, kuriam Maskva nepritaria), praėjusią savaitę visų laikraščių pirmuosiuose puslapiuose vėl imta rašyti apie JAV ir Rusijos santykius. Vienas rimčiausių respublikonų pretendentų į JAV prezidentus Mittas Romney neseniai Rusiją pavadino pagrindiniu geopolitiniu priešu.

„Putinas vis dar nori, kad Rusija taptų supervalstybe, – teigia buvęs JAV ambasadorius Ukrainoje Stevenas Piferis. – Rusija to gali pasiekti tik dviem būdais – branduoliniais ginklais ar naftos ir gamtinių dujų pardavimais.“

Antradienį vidurdienį naftos barelis kainavo beveik 105 dolerius (275 Lt). Nuo spalio, kai barelis kainavo 76,35 dolerio (199 Lt), naftos kaina nuolat didėjo. Nafta ėmė brangti 2010 m. pabaigoje, 2011 m. gegužę jos kaina pasiekė rekordinį dydį – 113 dolerių (295 Lt) už barelį, praėjusią vasarą sumažėjo, o paskui vėl ėmė didėti.

Rusija – antra pagal dydį pasaulyje naftos eksportuotoja, per dieną eksportuojanti iki 5 mln. barelių naftos, ir devinta pasaulyje gamtinių dujų eksportuotoja, per metus eksportuojanti 38,2 milijardo kubinių metrų dujų. Iš eksporto Rusija kasmet uždirba apie 500 milijardų dolerių (1,3 trln. Lt), jos populiariausios eksportuojamos prekės – benzinas ir gamtinės dujos.

„Atlantic Council“ viceprezidentės Frances Burwell teigimu, Rusija gauna tiek pajamų iš naftos eksporto, kad jos lyderiai jaučiasi turintys slaptą ginklą ir galintys apsunkinti Vašingtonui reikalus.
Anot F. Burwell, išrinkus V. Putiną Rusija pasijus stipresnė pasaulyje, o buvęs ir būsimas prezidentas mano, kad jam tinka stipruolio tarptautinėje arenoje įvaizdis. Tiesa, specialistų teigimu, V. Putino raumenų lankstumą užtikrina nuo brangios naftos ir gamtinių dujų išsipūtęs valstybės iždas.

Per rinkimų kampaniją V. Putinas davė daug pažadų – sustabdyti pensijų mažinimą, padidinti atlyginimus ir kitų. S. Piferis primena, kad jis kalbėjo ir apie gana ambicingą kariuomenės modernizavimo programą.

„Jeigu naftos kainos nemažės, jam gali pavyti įgyvendinti (visus savo planus)“, – sakė S. Piferis. Na o jei nafta atpigs, V. Putinui teks priimti nelengvą sprendimą, kur investuoti – į ginklus, ar į prekių gamybą, sakė jis.