Pasaulio spauda rašo, kad kelionė buvo nelengva, nes popiežiui teko atlaikyti ne tik įtemptą dienotvarkę, bet kritiką dėl kunigų pedofilijos, Kuboje bandyti taikyti komunistinę vyriausybę ir disidentus, reikalaujančius laisvės ir demokratijos.
Šv.Sosto populiarumas Meksikoje menko
Britų savaitraštis ECONOMIST rašo, kad popiežius Benediktas XVI ne veltui išvyko į Meksiką, nes ši šalis yra viena pagrindinių katalikybės tvirtovių. 83 proc. iš 112 milijonų gyventojų yra ištikimi Vatikanui. Romos bažnyčios įtaka Meksikoje menksta, todėl Vatikanas yra susirūpinęs. Dėl katalikų skaičiaus mažėjimo Meksikoje yra kalti mažėjantys gimstamumo rodikliai. Taip pat nemažai tikinčiųjų įsitraukė į agresyvesnes krikščionybės atšakas, tokias kaip „Luz del Mundo“ (Pasaulio Šviesa).
Vatikano savaitraštis L‘OSSERVATORE ROMANO rašo, kad popiežiaus Benedikto XVI kelionė į Meksiką ir Kubą simbolizuoja „grįžimą“. Ji turi tęstinumo giją su pirmtako Jono Pauliaus II vizitu 1998 metais į Lotynų Ameriką. Į Meksiką pontifikas atvažiavo padrąsinti tikinčiųjų gėrio kovoje su blogiu, pasireiškiančiu prekyba narkotikais, kurį pats popiežius apibūdino savo knygoje „Pasaulio šviesa“, kaip „pabaisą, tykančią praryti pasaulio jaunuomenę“.
Bažnyčia privalo padėti žmonėms demaskuoti blogį – stabmeldystę ir pinigus, kurie pavergia neištikimybę ir melą, kurie sunaikina laimę amžiams. Kelionė į Kubą vyksta itin laiku, nes ši Karibų sala pamažu atsiveria pasauliui ir Bažnyčia turi galimybę šiuose procesuose aktyviai dalyvauti.
Popiežius netiesiogiai remia F.Calderoną
Niujorko dienraštis NEW YORK TIMES rašo, kad, lankydamasis Meksikoje, popiežius Benediktas XVI aplankė ir Meksikos prezidentą Felipę Calderoną. Romos patriarcho vizitas į Meksiką ir Kubą turėjo būti pastoracinis. Tačiau jo kalbos apie žiaurumus Meksikoje ir Kubos komunizmą parodo, kad popiežius nepraleido progos pasinaudoti savo politine įtaka. Tai, kad pontifikas atvyksta likus 14 mėnesių iki prezidento rinkimų Meksikoje, rodo, kad jo vizitas turi ir politinių, oficialiai neskelbiamų tikslų – paremti prezidento F.Calderono konservatyviąją Nacionalinę veiksmų partiją (PAN) prieš prasidedant rinkimų kampanijai.
Dešiniųjų pažiūrų Buenos Airių dienraštis NACION teigia, kad popiežiaus požiūris į žiaurumus Meksikoje puikiai sutampa su Meksikos prezidento ir aršaus kataliko F.Calderono požiūriu, jog smurtas Meksikoje yra asmeninė moralinė meksikiečių nesėkmė, o ne politinės sistemos nesusitvarkymo rezultatas.
Katalikų Bažnyčia neatsiveria iki galo
JAV pasienio miesto El Paso dienraštis EL PASO TIMES klausia, kodėl gi popiežius Benediktas XVI nesusitiko su jau mirusio kunigo Marcialo Macielo Degollado, kuris įkūrė įtakingą Kristaus Legiono ordiną, aukomis? Pagal Vatikaną nuo pedofilijos nukentėjusios aukos susitikimo su popiežiumi reikalavo perdėm agresyviai.
Šventojo Sosto spaudos atstovas teigė, kad neteisinga kaltinti tuometinį kardinolą J.A.Ratzingerį slėpus šį skandalą. Tačiau, pasak dienraščio, tai popiežių parodo kaip šių nusikaltimų bendrininką, o atsisakymas susitikti su kunigų tvirkinimo aukomis yra didelė Meksikos Bažnyčios klaida, rodanti jos nejautrumą opiai visuomenės problemai.
Mechiko skaitomiausias dienraštis UNIVERSAL rašo, kad popiežius Benediktas XVI tikrai užjaučia ir palaiko pedofilijos aukas, nuskriaustas Kristaus Legiono ordino steigėjo, bei teigia, kad visos seksualinio tvirkinimo bylos yra atviros. Tačiau, kai popiežius susitikinėjo su tikinčiaisiais Leone, buvo pristatyta knyga „Noras nežinoti“, kurioje teigiama, kad Vatikanas buvo informuotas apie kunigo Marcialo piktadarystes, bet nieko nedarė. Tai Vatikanas griežtai paneigė, o Meksikos vyskupai informavo, kad kunigų pedofilijos problema yra įrašyta į artimiausio vyskupų susitikimo darbotvarkę, tačiau dauguma seksualinio išnaudojimo aukų taip ir liko nepatenkintos, jog popiežius jų neatsiprašė.
Kuboje smerkė komunizmą
Socialdemokratinių pažiūrų Madrido PAIS rašo, kad Kubos ir Vatikano santykiai istoriškai buvo gana įtempti. Fidelis Castro 1969 metais paskelbė, kad Kalėdos nebebus švenčiamos, nes jos trukdo nuimti cukranendrių derlių. Kaip palankumo bažnyčiai ženklą, Kalėdas šventine diena jis leido paskelbti tik 1997 metais. Kelione į Kubą tikimasi paskatinti Katalikų Bažnyčios ir Kubos visuomenės konsolidaciją. Prieš popiežiaus vizitą suaktyvėjo visuomenės protestai ir jas sekusios komunistinės valdžios represijos.
Su Raulio Castro atėjimu į valdžią, režimui kiek atleidus gniaužtus, ekonominė padėtis šalyje kiek pasitaisė. Tačiau neseni „Moterų baltais drabužiais“ (organizacija, vienijanti moteris, kurių šeimų nariai yra kalintys disidentai) areštai rodo, kad padėtis saloje nelabai pasikeitusi. Tikimasi, kad popiežiaus vizitas taip pat padės atlaisvinti Gordijaus mazgą, supančiojusį Kubos visuomenę, tačiau popiežiui reikia būti atsargiam, kad Bažnyčia nebūtų apkaltinta kolaboravimu su komunistiniu režimu.
Konservatyviųjų pažiūrų dienraštis CHICAGO TRIBUNE rašo, kad daugelis tikisi, jog popiežius gali tapti tarpininku kuriant atviresnę visuomenę ir prisidėti prie religijos atgaivinimo Kuboje. Pačioje Kuboje jis vos užsiminė apie prastą žmogaus teisių padėtį, nors prieš kelionę pareiškė, kad marksizmas Kuboje daugiau nebeveikia.
Bažnyčia Kuboje vaidina unikalų vaidmenį, nes komunistinė vyriausybė ją priima kaip teisėtą ir svarbų veikėją, kuris tarpininkauja paleidžiant politinius disidentus iš kalėjimų, stebi nuteistųjų būklę bei elgesį su jais. Bažnyčia gali suteikti taip reikalingą socialinę pagalbą tuo metu, kai vyriausybė stengiasi performuoti atsilikusią Kubos ekonomiką.