M. Morgneris parašė knygą „Geheimsache Bernsteinzimmer“ (vok. slaptas Gintaro kambario dosjė). Autorius tvirtina, kad „Stasi“ turėjo dvi hipotezes – Gintaro kambarys iš Karaliaučiaus buvo išvežtas kartu su privačia gauleiterio Ericho Kocho kolekcija ir jis paslėptas kažkur Rytų Prūsijos kalvose.

„Jokių įrodymų vienos ar kitos hipotezės naudai nebuvo, viso labo nuogos spėlionės“, - pabrėžė vokiečių istorikas.

Nepaisant to, „Stasi“ Gintaro kambario atkakliai ieškojo.

Rytų Vokietijai jo radimas būtų tapęs politiniu triumfu“, - įsitikinęs M. Morgneris, nes tai būtų įrodę VDR viršenybę VFR atžvilgiu. O štai Vakaruose šiomis paieškomis užsiėmė vien tik privatūs lobių ieškotojai.

„Stasi“ darbuotojai“ apžiūrėjo daugiau kaip 120 objektų — apleistus sandėlius, šachtas ir pan., daugiausia Rūdiniuose kalnuose, tačiau nieko gero taip ir nerado.

M. Morgneris turi savo teoriją. Jis įsitikinęs, kad Gintaro kambarys taip ir liko Rytų Prūsijoje, greičiausiai Karaliaučiuje.

„Tikėtina, kad dabar tai yra milžiniškas galvosūkis – jis bus įdomus menotyrininkams, tačiau atkurti mozaikos greičiausiai bus neįmanoma“, - tvirtina istorikas M. Morgneris.