Visą gyvenimą S.Sontag kovojo už žmogaus teises ir parašė 17 knygų, tarp jų romaną "Amerikoje" ("In America"), kuris pelnė JAV nacionalinį knygos apdovanojimą.
Pastarasis jos kūrinys buvo išverstas į 30 kalbų. Tarp kitų garsiausių jos knygų yra 1964 metais pasirodžiusi homoseksualumo estetikos studija "Pastabos apie kempą" ("Notes on "Camp"").
S.Sontag kolega ir draugas Salmanas Rushdie apibūdino ją kaip "didžią literatūros menininkę, bebaimę ir originalią mąstytoją, visada drąsiai kovojančią už tiesą" ir tvirtinusią, kad "literatūrinis talentas įpareigoja kalbėti apie svarbius šių laikų klausimus".
S.Sontag viena pirmųjų po rugsėjo 11 dienos teroristinių išpuolių prabilo apie ydingą JAV užsienio politiką. Prieštaringų vertinimų sulaukusiame straipsnyje, kuris buvo paskelbtas žurnale "The New Yorker", ji tvirtino, kad kalbos apie "atakas prieš civilizaciją" yra "nesąmonė".
Aukšta, impozantiškos figūros ir ilgais, juodais plaukais S.Sontag buvo aktyvi ir pastebima Niujorko intelektualų scenos figūra. 1983 metų Woody Alleno komedijoje "Zeligas" ("Zelig") ji vaidino pati save, be to, režisavo keturis savo pačios filmus.
S.Sontag sukėlė tikrą kritikos audrą, kai pareiškė, kad rugsėjo 11-osios išpuoliai buvo ne "bailių ataka prieš civilizaciją", bet "aktas, įvykdytas kaip konkrečių Amerikos aljansų ir veiksmų pasekmė".
Kol dauguma amerikiečių buvo pernelyg pritrenkti tragedijos, kad apsvarstytų šias mintis, kai kurie sluoksniai ją pasmerkė. Viename "Boston Globe" straipsnyje buvo teigiama, kad S.Sontag komentarai patvirtino, ką daugelis apie ją žinojo anksčiau: "Aukštas intelekto koeficientas, bet mažai užuojautos ir sveiko proto".
Nuo tada S.Sontag tapo atvira prezidento George`o W.Busho atsako į rugsėjo 11-osios atakas ir ypač karo Irake kritike.
Šių metų gegužės mėnesį laikraštyje "The New York Times" ji išspausdino savo esė apie Bagdado Abu Graibo kalėjime kilusį kalinių žeminimo skandalą. Rašytoja tvirtino, kad šokiruojančios patyčių nuotraukos taps karą charakterizuojančiais atvaizdais.
Pastaroji publikacija paskatino Didžiosios Britanijos laikraščio "Financial Times" redakcijos skilties autorių S.Sontag apibūdinti kaip "liberalią liūtę ... rankas grąžančio, elitistinio liberalizmo pasididžiavimą".
Tuo tarpu rašytojas E.L.Doctorow ją pavadino "beveik bebaime".
"Kaip rašytoja, ji buvo užsiėmusi. Prisimenu, ji nuvyko į Sarajevą statyti spektaklio, nors ten vyko karas. Ji nužingsniavo tiesiai į teatrą", - pasakojo jis.
1933 metais Niujorke gimusi S.Sontag augo Arizonoje ir Los Andžele. Vėliau ji studijavo Čikagos universitete, Harvarde ir Oksforde. Ji rašė romanus, negrožines knygas, pjeses, filmų scenarijus, taip pat esė tokiems leidiniams kaip "The New Yorker", "Granta" bei "The New York Review of Books".
"Ji buvo talentinga ir savo talentą paskyrė kovai už žmogaus teises", - teigė liberalaus savaitraščio "The Nation" leidėjas Victoras Navasky.
Būdama 17 metų, S.Sontag ištekėjo už intelektualo iš Čikagos Philipo Rieffo. 1952 metais pora susilaukė sūnaus.
Ilgalaikė karo priešininkė ir žmogaus teisių aktyvistė S.Sontag kelis kartus lankėsi Sarajeve ir 1993 metų vasarą per miesto apsiaustį pastatė Samuelio Becketto pjesę "Belaukiant Godo".
Nuo 1987 iki 1989 metų ji buvo Amerikos PEN - tarptautinės rašytojų organizacijos, kovojančios už išraiškos laisvę - centro prezidente. Eidama šias pareigas ji vadovavo daugeliui kampanijų, skirtų persekiojamiems ir įkalintiems rašytojams.
Dabartinis PEN prezidentas S.Rushdie išreiškė S.Sontag padėką už palaikymą, kai 1989 metais jam dėl romano "Šėtoniškos eilės" ("The Satanic Verses") buvo paskelbta myriop pasmerkianti fatva.
"Jos tvirta parama tuo metu, kai kiti svyravo, padėjo nukreipti srovę prieš tai, ką ji vadino "terorizmo prieš proto prigimtį aktu".