Nešėjams sunkiai sekėsi išnešti baltą popiežiaus karstą iš katedros - jiems teko irtis pro gedėtojų jūrą. Vieni žmonės barstė rožių žiedlapius ir mojavo baltomis lelijomis, o kiti stengėsi būtinai prieiti artyn ir paliesti karstą, tad jis kelis kartus buvo pakrypęs.
Katedros viduje aidėjo koptų himnai, kilo smilkalų dūmai, o dvasininkai, pareigūnai ir choro berniukai verkė ir paskutinį kartą atsisveikino su savo dvasiniu lyderiu - didžiausios Artimuosiuose Rytuose krikščionių bendruomenės vadovu.
Shenuda III mirė šeštadienį, būdamas 88 metų, po ilgos kovos su liga. Jis paliko savo bendruomenę vis labiau nerimaujančią dėl islamiškų jėgų iškilimo ir politinės nežinomybės.
Per pamaldas antradienį Shenudos III palaikai su iškilmių drabužiais ir aukso karūna ant galvos gulėjo atvirame karste; joms vadovavo ortodoksų Bažnyčių patriarchai.
Pamaldose dalyvavo valdančiosios Ginkluotųjų pajėgų aukščiausiosios tarybos nariai, parlamento pirmininkas Saadas al Katatni, kuris priklauso Musulmonų brolijai, keli Egipto ministrai, parlamentarai ir visuomenės veikėjai, krikščionys ir musulmonai.
Minios žmonių, kai kurie jų - per naktį, laukė galimybės patekti į laidotuvių pamaldas, bet pareigūnai sakė, kad jose galės dalyvauti tik kviestiniai asmenys. Tie, kurie nepateko į vidų, norėdami pareikšti paskutinę pagarbą velioniui, susibūrė lauke.
Vienu metu, kai buvo atidaryti katedros teritorijos vartai, kilo spūstis, bet Bažnyčios pareigūnai vėl šiaip ne taip juos uždarė.
Maldoms vadovavo iš Adis Abebos atskridęs Etiopijos Ortodoksų Bažnyčios patriarchas abuna Paulius.
"Tai, kad jis atgula poilsio, nereiškia, kad mes jį praradome", - per emocingas pamaldas, kurias tiesiogiai transliavo televizija, sakė jis.
Antradienis Egipte buvo paskelbtas nacionalinio gedulo diena.
Vėliavos visoje šalyje buvo nuleistos iki pusės stiebo, o sostinėje ir al Bucheiros provincijoje, kur yra minėtas 4-ojo amžiaus Šv.Pišojaus (Paisijaus) vienuolynas, įgyvendinamas "precedento neturintis" saugumo planas. Popiežius tame vienuolyne Vadi an Natrūne Nilo deltoje laidojamas vykdant jo paskutinę valią.
Po Aleksandrijos popiežiaus ir Šv.Morkaus sosto patriarcho Shenudos III mirties dešimtys tūkstančių koptų ėmė plūsti į Kairo centre esančią katedrą atsisveikinti su savo dvasiniu vadovu.
Nuo sekmadienio iki laidotuvių, Shenudos III palaikai auksu tviskančiais drabužiais, su karūna ant galvos ir skeptru rankoje, buvo pašarvoti sėdomis aukštame, puošniame Šv. Morkaus ("Mar Morkos") popiežiaus soste su Kristaus atvaizdu už nugaros ir liūtais iš šonų.
Gedintys tikintieji plūdo norėdami paskutinį kartą pažvelgti į "Babą Shenudą" ("Tėvą Shenudą") ir fotografavo jį savo mobiliaisiais telefonais.
Sekmadienį per spūstį žuvo trys žmonės, dar 137 buvo sužeisti, todėl Koptų Bažnyčios pareigūnai buvo priversti sutrumpinti lankymo valandas ir uždaryti katedrą
Po Shenudos III mirties prasidėjo procesas naujam patriarchui, kuris koptų bendruomenei vadovaus sudėtingu politinio nestabilumo ir tarpreliginės įtampos periodu, išrinkti.
Naująjį popiežių rinks taryba, kurioje dirbs aukšto rango dvasininkai, dabartiniai ir buvę valstybės pareigūnai koptai, parlamentarai, vietos tarybų nariai ir žurnalistai. Rinkimų procesas gali užtrukti ne vieną mėnesį.
Naujienos apie Shenudos mirtį pasėjo nerimą Egipto koptų bendruomenėje, nes daugelis laikė jį žmogumi, sunkiais laikais išlaikiusiu blaivų protą ir padėjusiu užkirsti kelią didelio masto tarpreliginiams neramumams.
Tačiau popiežiaus kritikai mano, kad jis buvo pernelyg artimas vyriausybei ir nepakankamai kalbėjo už savo bendruomenę tarpreliginės neapykantos kurstomų išpuolių, diskriminacijos ir puldinėjimų akivaizdoje.
1971 metais popiežiumi išrinktas Shenuda III koptams, kurie sudaro 10 proc. iš 80 mln. Egipto gyventojų, vadovavo tokiu metu, kai Egipte kilo islamistų karingumo banga, nuo kurios jis stengėsi apsaugoti savo žmones.
Koptai ypač nerimavo dėl Arabų pavasario sukilimo, per kurį pernai vasarį buvo nušalintas prezidentas Hosni Mubarakas, politinių pasekmių.
Per pirmuosius po sukilimo parlamento rinkimus beveik tris ketvirtadalius vietų laimėjo islamiškos partijos, tarp jų - ultrakonservatyvių salafitų, kurie mano, kad krikščionys neturėtų valdyti šalies.