Iki 2030 m. erdvėlaivio įgula atliks parodomąjį bandomąjį skrydį aplink Mėnulį, paskui kosmonautai išsilaipins Mėnulyje ir grįš į Žemę, skelbiama Rusijos kosmoso agentūros „Roskosmos“ strateginiuose dokumentuose, iš kurių ir nutekėjo informacija.
Pastaraisiais metais Maskva vis prabildavo apie ambicingus planus tyrinėti kosmosą, na o dabar paskirta konkreti Mėnulio misijos data.
Praeityje pirmą kosmoso lenktynių raundą laimėjo Rusija – 1961 m. balandžio 12 d. ji išsiuntė kosmonautą Jurijų Gagariną, šis apskriejo Žemę kosminiu laivu „Vostok“ ir tapo pirmuoju žmogumi, pakilusiu į kosmosą. N. Armstrongas ir Edwinas Aldrinas jaunesnysis išpildė Johno F. Kennedy pažadą iki dešimtmečio pabaigos išsilaipinti Mėnulyje – jie įgyvendino NASA „Apollo 11“ programą ir išsilaipino Mėnulyje 1969 m. liepos 20 d. Vėliau Tarybų Sąjunga atšaukė planuotas Mėnulio tyrinėjimo programas.
Pastaruoju metu Rusija negalėjo pasigirti sėkme kosmose: pernai sudužo keli palydovai, sausį sužlugo Rusijos planuota misija į Marso palydovą Fobą – po dviejų mėnesių į Žemę nukrito Marso zondas. Praėjusią savaitę „Roskosmos“ patyrė gėdą, nes agentūros vadovas Vladimiras Popovkinas susižalojo galvą per muštynes darbe.
Rusijos kosmonautikos akademijos atstovas Jurijus Karašas teigė, jog skrydis į Mėnulį neatkurs buvusio prestižo. „Septintą dešimtmetį Tarybų Sąjunga lygiaverčiai varžėsi su Jungtinėmis Valstijomis, – sakė jis. – Tiesa, nerasi geresnio būdo suduoti smūgio Rusijos prestižui ir pabrėžti Rusijos technologinį atsilikimą, kaip nusiųsti kosmonautus į Mėnulį apie 2030 m., praėjus 60 m. po „Apollo“ misijos.“
Anot J. Karašo, tam skiriamas lėšas geriau panaudoti rengiantis žmonių skrydžiui į Marsą. Tai būtų paskata mokslui, nes 450 dienų kelionei į raudonąją planetą reikia naujų technologijų.
Tarybų Sąjunga buvo pradėjusi dvi Mėnulio programas, kurias po sėkmingos „Apollo 11“ misijos aštuntą dešimtmetį uždarė. JAV apie programas žinojo, bet iki 1990 m. oficialiai to nepripažino.