Čia litras pieno kainuoja 0,65 dolerio (1,67 Lt), kilogramas paprastų ryžių – 1,30 dolerio (3,34 Lt), kilogramas aukščiausios rūšies ryžių – 1,94 dolerio (4,98 Lt), o kilogramas obuolių – 1 dolerį (2,57 Lt).

A.Arsalanas apsipirkinėja kaip tik tuo metu, kai neseniai įsigaliojo net du nauji Vakarų Iranui įvestų sankcijų paketai.

Apie pirmąjį naujų sankcijų paketą pranešta paskutinę 2011 metų dieną, kai JAV prezidentas Barackas Obama pasirašė įstatymą, kuriuo Irano centrinis bankas tiesiogine to žodžio prasme nušalinamas nuo pasaulio finansų sistemos. Irano centrinis bankas buvo pagrindinė galimybė šaliai naudoti pajamas, gautas iš naftos eksporto.

Apie antrąjį sankcijų paketą prabilta sausio 23 dieną, kai Europos Sąjunga (ES) pranešė Iranui įvedanti naftos embargą. Iki tol į ES atkeliaudavo apie 20 proc. visos Irano eksportuojamos naftos.

Vienas buvęs Vakarų diplomatas, dirbęs Teherane, abu Vakarų sprendimus apibūdina kaip dviejų itin svarbių kortų, Vakarų nuolat laikytų rezerve, metimą – jos iki tol buvo saugomos tam atvejui, jeigu prireiktų imtis drastiškų veiksmų. Dabar jos jau mestos ant stalo.

JAV ir ES tvirtina, jog sankcijas teko pritaikyti dėl vienos labai paprastos priežasties – Iranas negalėjo atsakyti į klausimus apie šalies vykdomą branduolinę programą. Pats Teheranas atkakliai tvirtina, jog šalies branduolinės ambicijos paremtos išskirtinai taikiais tikslais.

Naujosios Vakarų sankcijos nusitaikiusius į pagrindinį Irano pajamų šaltinį – naftos pardavimus.

Iranas užima ketvirtąją vietą pagal turimų naftos atsargų kiekį pasaulyje. Įplaukos, gautos pardavus žaliavinę naftą, sudaro net 80 proc. visų šalies pajamų.

Naftos eksportas padeda šalies valdantiesiems ne tik piniginiu klausimu – tai puikus būdas išlaikyti valdžią. Dabar Irano vyriausybei svarbiausia padaryti viską, kas įmanoma, jog keturi stambiausi pirkėjai – Kinija, Indija, Pietų Korėja ir Japonija – ir toliau noriai pirktų šalies juodąjį auksą.

„Juk patiems Vakarams reikia Irano, o Irano valstybė dėl kažkokių sankcijų tikrai nepalūš“, - reaguodamas į naujas sankcijas yra sakęs skandalingasis Irano prezidentas Mahmoudas Ahmadinejadas. Jo valdžia ir toliau kaip užstrigusi plokštelė kartoja, jog sankcijos nesuveiks.

Tačiau „Gallup Poll“ atlikta viešosios nuomonės apklausa atskleidė, jog net 65 proc. Irano žmonių baiminasi, jog sankcijos neigiamai paveiks kasdienį jų gyvenimą – iš dalies arba net labai kardinaliai.

Sankcijos smogė kaip tik dabar, kai patys Irano gyventojai pradeda jausti, jog šalies ekonomika tvarkoma ne visai tinkamai.

1980 metais naujoji islamistinė Irano valdžia pradėjo subsidijuoti degalus, maistą, vaistus ir komunalines paslaugas – ir ne konkrečioms visuomenės grupėms, o visiems be išimties šalies žmonėms.

Laikui bėgant šalies žmonės įprato pirkti pigias prekes ir paslaugas. Nuo 2009 metų visos šios subsidijos Irano valdžiai pradėjo kainuoti apie 100 mlrd. dolerių (257 mlrd. Lt) kiekvienais metais – o tai sudaro maždaug 25 proc. šalies BVP.

M. Ahmadinejadas, į valdžią 2005 metais atėjęs kaip skardžiabalsis populistas, nusprendė, jog šių subsidijų šalies valdžia įpirkti nebepajėgia. Taigi 2010 metais jis paskelbė apie laipsnišką valstybinių subsidijų naikinimą.

Vietoj minėtųjų subsidijų Irano žmonėms nuspręsta kiekvieną mėnesį mokėti po 38 dolerius (98 Lt). Tačiau šie pinigai, panaikinus subsidijas, išaugusių būtiniausių prekių ir paslaugų kainų nepadengia. Juk vien elektros, vandens ir gamtinių dujų kainos išaugo kone trigubai.

Šiuo metu infliacija Irane siekia apie 21 proc. Juodojoje rinkoje Irano rialas per pastaruosius metus dolerio atžvilgiu nuvertėjo per pusę. Oficialus nedarbo lygis šalyje – 11,8 proc.