„Aš tokių rizikingų žaidimų, jeigu būčiau jo konsultantas, šiandien nebūčiau ėmęsis. Jie rizikingi ta prasme, kad iškart kyla klausimas, ar čia nėra rinkimų kampanijos dalis. Tokius klausimus sau užduos visi mąstantys rinkėjai, todėl efektas gali būti atvirkščias. Ši strategija žmones gali atbaidyti, nes niekas nemėgsta, kai jais manipuliuojama. Jeigu toks dirbtinis įvykis padaromas negrabiai, žmonės pasijunta esą manipuliuojami ir gali reaguoti visiškai atvirkščiai. Jeigu man konkrečioje situacijoje būtų reikėję priimti sprendimą – naudoti šitą instrumentą ar ne – aš jo nebūčiau naudojęs, bet tai nereiškia, kad V. Putino konsultantai mąsto taip pat kaip aš“, - DELFI teigė A. Butkevičius.
Pasak pašnekovo, V. Putinas Rusijoje turi pakankamą palaikymą, kad galėtų laimėti prezidento rinkimus jau per pirmą turą – tą esą rodo daugybė sociologinių tyrimų, kurie atliekami ne tik Rusijos valdžiai palankių kompanijų, bet ir užsienio bendrovių.
Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto dėstytojas, informacinių karų tyrinėtojas Nerijus Maliukevičius savo ruožtu primena, kad 1999 m. V. Putinas kaip tik prieš prezidento rinkimus pradėjo Antrąjį Čečėnijos karą, kuris padėjo jam pasirodyti stipriu ir ryžtingu lyderiu. Tačiau, jo nuomone, jeigu sąmokslo atskleidimas bei priešų ieškojimas yra rinkimų strategija, tai ji gali nepasiteisinti vien dėl dažno naudojimo.
Galėjo bandyti suvienyti rinkėjus
Vasario pabaigoje Rusijos žiniasklaida ištrimitavo, kad Rusijos ir Ukrainos specialiosios tarnybos sutrukdė pasikėsinimui į premjerą V. Putiną, kuris ketina kandidatuoti greitai vyksiančiuose prezidento rinkimuose. Teigiama, kad iš jų parodymų paaiškėjo, jog po prezidento rinkimų nusikaltėliai planavo įvykdyti Maskvoje teroro išpuolį.
Neilgai trukus, V. Putinas jau viešai aiškino nebijąs jokių pasikėsinimų, pasakojo, esą nusikaltėliai net buvo įkūrę specialią grupuotę, skirtą suplanuoti jo nužudymą bei piktinosi, jog priešai nori „apjuodinti šalies rinkimus“.
„Iš karto pagalvojau, kad tai piarinė antis, bandant sureikšminti Rusijos premjero vykdomą politiką bei dar kartą jį pristatyti kaip vieningos, integralios Rusijos idėjos gynėją, į kurį kėsinasi bandančių atsiskirti teritorijų ir islamo atstovai. Be abejo, aš pagalvojau, kad tai gali būt tam tikras būdas motyvuoti vieningą Rusiją, samoderžaviją, provoslaviją ir kitus gražius dalykus“, - teigia A. Butkevičius, save vadinantis politiniu konsultantu.
„Bet kita vertus, V. Putino populiarumas, kaip rodo daugybė sociologinių tyrimų, yra didelis, todėl jis neturėtų norėti žaisti tokių primityvių žaidimų, nes jam balsų užtenka. Tuo tarpu toks paviršutiniškumas ir primityvumas gali net atgrasinti kai kuriuos žmones. Taigi negaliu vienareikšmiškai teigti, tuo labiau, kad tas pasikėsinimas buvo atskleistas ne pačioje Rusijoje, tyrimas buvo atliktas Ukrainoje ir tik vėliau rusai prisijungė bendradarbiaudami. Bent taip teigiama ir pateikiama viešoje erdvėje“, - pridūrė pašnekovas.
„Tokie dalykai, ypač Rusijoje, labai dažnai būna susiję su rinkimais. Prisiminkime, kad ir antras Čečėnijos konfliktas buvo pradėtas rinkimų kontekste. Tai paprastai turi didelį mobilizacinį poveikį ir suburia simpatikus. Tačiau tokių priemonių poveikis abejotinas, nes tai jau „n“ kartų naudotas mechanizmas net V. Putino laikotarpiu ir, manau, kad daliai visuomenės jis gali turėti priešingą efektą. Tai yra dalis visuomenės gali kaip tik pasipiktint tokiu naujienų manipuliavimu“, - teigė mokslininkas.
Be to, pasak N. Maliukevičiaus, šiuo konkrečiu atveju gali pradėti veikti „mikės melagėlio“ efektas: kai vienas triukas panaudojamas keletą kartų, o visuomenei pristatomas kaip žygdarbis, žmonės ima nebetikėti tuo, ką sako valdžia.
„Gali būti, kad kada nors bus pateikta tikra informacija apie iš tikro rengiamus pasikėsinimus ar teroristinius išpuolius, tačiau jais nebepatikės nei Rusijos žmonės, nei pasaulis“, - teigė N. Maliukevičius.
Konfliktų eskalavimas ir priešų paieška – naudojama visame pasaulyje
A. Butkevičius sako, kad konfliktai prieš rinkimus eskaluojami siekiant perdalinti potencialų elektoratą ir paskatinti už konkretų lyderį balsuoti tuos, kurie dėl kažkokių priežasčių liko neapsisprendę. Konflikto sąlygomis rinkėjai motyvuojami rinktis greitai ir nedelsiant. Tačiau, pasak jo, tokią rinkimų strategiją gali naudoti tik tie kandidatai, kurie „turi pakankamą valstybinį resursą“.
„Turint tam tikrą rinkimų schemą, toks ėjimas gali būti labai naudingas. Bet, kaip minėjau, Rusijoje, V. Putinas turi pakankamai didelį palaikymą. Aš negaliu spręsti už jo politikos technologus, bet, jo situacijoje, aš tokios schemos naudojęs nebūčiau. Ar tai pasiteisina? Be abejo, pasiteisina, ypač Rusijoje. Jeigu peržvelgsime ankstesnius V. Putino rinkimus, tai sproginėjo namai, staiga atsirasdavo vidinis priešas. Aš tikrai galėčiau padaryti prielaidą, kad jo konsultantai, jo technologai naudoja tokią idėją“, - teigė pašnekovas.
A. Butkevičiaus tvirtinimu, konfliktus eskaluoja arba rinkimams juos išnaudoja viso pasaulio politikai, tai nėra išskirtinai būdinga tik Rusijai arba posovietinėms šalims.
Pavyzdžiui, pastaruoju metu perrinkimo siekiančio JAV prezidento Baracko Obamos administracija griežtina toną Irano atžvilgiu, o 2003 m. šalies vadovo rinkimų laukiantis JAV prezidentas George'as W. Bushas kartu su tarptautiniais koalicijos partneriais pradėjo invaziją į Iraką.
Ir nors A. Butkevičius teigia nemanantis, kad šie konfliktai buvo specialiai organizuojami rinkimams, tačiau, jo nuomone, politikai tiesiog puikiai juos išnaudojo.
„Nebūčiau linkęs to vertinti kaip rinkimų schemos, bet kad B. Obama tuo naudojasi, tai čia 100 proc. Jis tiesiog vaizduoja esąs rimtas lyderis, ginantis nacijos bei energijos naudotojų interesus bei gebantis priimti ryžtingus sprendimus. Nė vienas JAV prezidentas nebrokijo tokios galimybės, atakuodamas Afganistaną ar Iraką. Europos valstybių rinkimų kampanijose lygiai taip pat gražiai išnaudota ataka prieš Libiją – pavyzdžiui, prancūzai puikiausiai išnaudojo Nicolas Sarkozy naudai „efektyvų Muammaro Gaddafi ir jo komandos sudorojimą“, - pasakojo A. Butkevičius.
Jis priminė invaziją į Iraką, kuri iš esmės buvo paremta suklastotais duomenimis, neva Irakas turi masinio naikinimo ginklą.
„Tony Blairas dėl to viešai kaltinamas iki šiol, Colinas Powellas yra kaltinamas sąmoningai klastojęs duomenis ir pateikęs juos JT Saugumo Tarybai žinodamas, kad tai klastotė. Tie kadrai, kai C. Powellas krato kažkokį mėgintuvėlį, vaizduodamas susirinkusiems primityvams, jog turi masinio naikinimo ginklo iš Irako pavydį, jau tada kėlė didžiulį juoką, tačiau tokio žaidimo pasekmės buvo nejuokingos“, - teigė A. Butkevičius.
Jo nuomone, invazija į Iraką arba dabartinis tono griežtėjimas Irano atžvilgiu galbūt ir nėra rinkimų strategijos dalis, tačiau tai panaudojama rinkėjų mobilizacijai.
Rusijos visuomenė nebėra amorfinė masė
Grįždamas prie Rusijos situacijos A. Butkevičius pabrėžia, kad V. Putino pozicijos, jo nuomone, Rusijoje stiprios, todėl jam griebtis tokių triukų, kaip priešų paieška ir jų nugalėjimas, nėra būtina. Maža to, anot pašnekovo, šiuo metu Rusijoje tai gali turėti priešingų pasekmių, mat kiek daugiau mąstantys rinkėjai nemėgsta, kai jais manipuliuojama.
Pasak A. Butkevičiaus, V. Putino pozicijos Rusijoje ypač pradėjo stiprėti po to, kai viešumoje ėmė rodytis vadinamieji jo oponentai, nors tokioje šalyje kaip Rusija kartais sunku vertinti, ar konkretus kandidatas iš tiesų yra opozicija valdančiajam elitui, ar tik vaidina opoziciją.
Jis taip pat rimtai nevertina teiginių, kad V. Putino pozicijų silpnėjimą rodo faktas, jog per sporto varžybas pernai lapkritį jis buvo nušvilptas.
„Kai kalbama, kad jis buvo nušvilptas, tai reikia suvokti, kad visa tai vyksta intensyvios rinkimų kovos kontekste Bet tai neliudija žmonių apsisprendimo, už ką balsuoti. Daugeliu atvejų tai yra organizuoti, iš anksto planuoti įvykiai, tam paruošiami žmonės, įvedami į renginį, jie veikia tam tikru būdu, demonstruodami ir kurdami specialią nuotaiką“, - aiškino A. Butkevičius.
Tačiau, jo nuomone, dėl vieno pokyčio Rusijoje galime būti garantuoti – šios šalies visuomenė nebėra amorfiška masė, ji tampa poliarizuota, o skirtingos visuomenės grupės yra linkusios kovoti dėl savo interesų gatvėse.
„Šita poliarizuota visuomenė yra pasiruošusi kovoti už savo interesus ir naudoti ne tik vidinės emigracijos metodą, reiškiantį atsisakymą pripažinti valdžios teisėtumą, bet pasiruošę naudoti rimtą politinę kovą gatvėse. Ir tai liudija, kad nauja V. Putino valdžia nebebus tokia vienareikšmė, tai reikš, kad Putinas turės rimtą opoziciją“, - sakė A. Butkevičius.
Maža to, opozicija, jo nuomone, oponuodama V. Putinui galės naudotis prasta padėtimi Rusijos regionuose. Anot A. Butkevičiaus, situacija kai kuriuose Rusijos regionuose yra baisesnė nei buvo Lietuvoje prieš daugiau nei dvidešimt metų, kai šalyje siautė nusikalstamos grupuotės.