Pasaulio temperatūra kyla, o ledu padengta Arkties vandenyno dalis mažėja. JAV ir Kinijos mokslininkų komanda išsiaiškino, kad tai daro įtaką atmosferos sraujymėms, kurios atneša šaltą orą ir sniegą.
JAV ir Kinijos mokslininkai stebėjo orų permainas ir naudojosi kompiuterinio modeliavimo programomis. Jie teigia, kad JAV šiaurėje, Rytų Azijoje ir Europoje ketverius praėjusius metus iškrito didesnis nei vidutinis sniego kiekis. Mokslininkai teigia, kad nerado ryšio su jokiais kitais galimais faktoriais, išskyrus Arkties ledyno mažėjimą.
Jei iki rudens ištirpsta didesnė ledyno dalis, į atmosferą išskiriama daugiau šilumos. Dėl to sumažėja temperatūrų skirtumas tarp Arkties platumų ir virš toliau į pietus esančio Atlanto vandenyno. Dėl mažesnio temperatūrų skirtumo silpsta šiaurinė atmosferos sraujymė, kuri paprastai iš vakarų į Europą atneša šiltesnį orą. Kai iš vakarų šiltesnis oras neatkeliauja, Britanijoje ir kitose šiaurės pusrutulio šalyse žiemos būna šaltesnės. Be to, tirpstant Arkties ledynams, išgaruoja daugiau vandens, kuris vėliau virsta sniegu.
Didėjantis šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekis gali daryti priešingą poveikį klimatui. Vis dėlto, mokslininkai prognozuoja, kad artimiausiu metu žiemos bus šaltesnės nei kelis praėjusius dešimtmečius. Kol kas neaišku, ar Arkties ledynui vis labiau nykstant žiemos ir toliau darysis šaltesnės.
Labiausiai Arkties ledynas sumažėjo per laikotarpį nuo 2006 metų vasaros iki 2007 metų vasaros. Pagal vienas prognozes teigiama, kad jau 2016 metų vasarą Antarktidoje gali visai nelikti ledo, pagal kitas - tai nutiks tik 2060 metais.