Tad, pagal pirminius rezultatus, gautus apibendrinus duomenis visose 1 035 apylinkėse balsavimui Latvijoje ir užsienyje, vienintelė valstybinė kalba šalyje lieka latvių.
Kad Konstitucijos pataisos, suteikiančios rusų kalbai valstybinės statusą, įsigaliotų, už jas turėjo balsuoti ne mažiau kaip 772 583 piliečiai.
Naujausi duomenys apie aktyvumą 1014 iš 1035 apylinkių Latvijoje rodo, kad referendume dalyvavo 1 092 904 rinkėjai - 70,73 proc. visų rinkėjų, kurių yra 1 545 166 žmonės.
Latgala - vienintelis regionas, kurio gyventojų dauguma rėmė antrosios valstybinės kalbos statuso suteikimą rusų kalbai. Jame pataisoms pritarė 78 736 balso teisę turintys rinkėjai, balsavo "prieš" - 62 369 (44,02 proc.). Latgaloje nebuvo pripažinti tinkamais 575 balsalapiai (0,41%).
Rygoje visų 158 balsavimo apylinkių duomenys rodo, kad už Konstitucijos pataisas balsavo 119 621 balso teisę turintis rinkėjas (37,98 proc.), "prieš" - 193 976, arba 61,59 proc. rinkėjų. Netinkamais pripažinti 1 364 balsalapiai (0,43 proc.).
Užsienyje už tai, kad rusų kalbai būtų suteiktas antrosios Latvijos valstybinės kalbos statusas, balsavo 8 163 (20,56 proc.) rinkėjai, "prieš" - 31 461 (79,24 proc.), netinkamais pripažinti 79, arba 0,2 proc. balsalapių.
Latvijos prezidentas: reikia pradėti diskusiją dėl konstitucijos
Po šeštadienį įvykusio referendumo dėl antrosios valstybinės kalbos statuso pripažinimo Latvijoje rusų kalbai reikia pradėti rimtą diskusiją dėl Konstitucijos pagrindų stiprinimo, ir valdžios modelio pakeitimo, pareiškė komentuodamas plebiscito rezultatus Latvijos prezidentas Andris Bėrzinis.
"Referendumas - tai ne starto ir galutinė riba. Tai buvo rimtas išbandymas ir pamoka mums visiems. Balsavimas už antrąją valstybinę kalbą kėlė grėsmę vienam šventų Konstitucijos pagrindų. Todėl dabar atėjo laikas rimtai diskusijai, kaip stiprinti Konstitucijos pagrindus ir pakeisti valdžios modelį, siekiant vienintelio tikslo - sustiprinti Latvijos valstybę ir pagal galimybes apsidrausti nuo bet kurių grėsmių valstybės pagrindams ateityje", - pažymėjo prezidentas.
Jis padėkojo visiems, kurie balsavo už valstybinę kalbą ir už Latviją, kaip vienintelę šalį pasaulyje, kur yra galimybė gyvuoti latvių kalbai ir plėtoti latvių kalbą, tautines tradicijas ir viską, kas yra latviška, vienyti visus, kurie yra tikrieji šalies patriotai.
"Dėkoju visiems, kurie referendumo įkaitintoje emocingoje aplinkoje laikėsi šalto proto ir pakantumo, nepasidavę provokacijoms ir nesantaikos kurstymui", - sakė prezidentas.
Jis pažymėjo, kad po referendumo niekas nesibaigia.
"Visiems, kurie nori čia gyventi tarpusavio supratimo ir gerbimo aplinkoje, reikia nedelsiant pradėti diskusiją, ar reikia dialogo apie tai, kaip atsikratyti įtarimų, nuoskaudų ir nesupratimo. Priešingu atveju mūsų visuomene stengsis manipuliuoti tie, kurie išreiškia ekstremistines nuomones, kaip tai neretai buvo iki šiol", - sakė A.Bėrzinis.
Prezidentas pareiškė įsitikinimą, jog Latvijos piliečiai "išmintingi ir atsakingi, ir jie pritaria minčiai, kad turi būti vieninga Latvija, kurios negalės suskaldyti jokia išorės ar vidaus jėga".
„Vienybė“ pabrėžia atsakingą visuomenės požiūrį į Latvijos valstybę
Referendumas rodo, kad kiekvieno pareiga ir rūpintis stiprinti latvių kalbą, ir siekti, kad žmonės Latvijoje geriau suvoktų valstybės gyvavimo ir bendrųjų visuomenės vertybių prasmę, pažymėjo savo kreipimesi po įvykusio referendumo dėl rusų kalbai antrosios valstybinės statuso pripažinimo partija "Vienybė".
"Vienybė" padėkojo visiems piliečiams, dalyvavusiems referendume ir rėmusiems latvių kalbą kaip vienintelę valstybinę šalyje, taip pat - toms draugijoms ir grupėms, kurios aktyviai ragino balsuoti prieš visuomenės susiskaldymą, pranešė agentūrai BNS "Vienybės" atstovė Laila Timruota.
"Mūsų šalis gali plėtotis tik esant tarpusavio supratimui, savitarpio pagarbai ir taikai. Vienas kito gerbimas, pagarba Latvijai ir latvių kalbai kaip vienintelei valstybinei - tai vertybės, kurios mus vienija ir kurias mums reikia ginti. Visi mes - Latvijos tauta, mes gyvename ne kur nors margame pasaulyje, bet valstybėje, kuriai reikalingas kiekvienas jos gyventojas, nepriklausomai nuo tautybės, ir latvių kalba yra mūsų bendra valstybinė ir bendra prisidėjimo prie demokratijos kalba", - pareiškė Seimo pirmininkė, "Vienybės" vadovė Solvita Abuoltinia.
"Vienybė" ketina remti mokymąsi latvių kalbos ir prisidėti prie galimybės mokyti visų tautybių vaikus bendrose, o ne etniniu požiūrių atskirtose švietimo įstaigose.
"Mes ir toliau užtikrinsime kiekvienai Latvijos tautinei mažumai teisę išsaugoti ir plėtoti savo etninę kalbą ir kultūrinį savitumą. Kultūrų įvairovė yra Latvijos turtas", - pažymima kreipimesi.
Rėzeknės meras ragina apsvarstyti galimybę suteikti rusų kalbai regioninės statusą
Kadangi Rėzeknės mieste, Latgalos miestuose ir apygardose didelė dalis piliečių balsavo už antrosios valstybinės statuso suteikimą rusų kalbai, reikia apsvarstyti, kokių yra galimybių suteikti rusų kalbai regioninės statusą", pareiškė agentūrai BNS Rėzeknės meras, prorusiškos "Santarvės centro" partijos atstovas Aleksandras Bartaševičius.
Jis pridūrė, kad tokio referendumo rezultato reikėjo tikėtis, ir jis buvo netikėtas.
A.Bartaševičius mano, jog tai, jog daug žmonių balsavo už pataisas, rodo, kad valdžia turi pamąstyti apie galimybę suteikti rusų kalbai regioninės statusą, tada pageidaujantieji galėtų gauti savivaldybėse informacijos savo kalba. Kaip ir anksčiau, aktualus klausimas dėl to, kad nėra vaistų vartojimo nurodymų rusų kalba, pridūrė jis.
A.Bartaševičius kritiškai atsiliepė apie integracijos politiką, pažymėdamas, kad jos ir nebuvo.
"Jokios integracijos nebuvo, buvo noras asimiliuoti, bet šis rezultatas nebuvo pasiektas. Tai rodo tie beveik 300 tūkst. žmonių, kurie balsavo už pataisas", - sakė jis, ragindamas keisti integracijos politiką ir pamąstyti, kaip drauge gyventi toliau.
Politologas: visuomenė parodė politinį brandumą
Įvykusio referendumo dėl rusų kalbos pripažinimo antrąja valstybine Latvijoje rezultatai rodo visuomenės politinį brandumą, pareiškė agentūrai BNS politologas Karlis Daukštas.
"Tai signalas Latvijos sąjungininkams ir negeranoriams, kad Latvijos visuomenė, nepaisant skirtingų pažiūrų joje, yra demokratiška ir pilietinė, kurioje be susirėmimų ir etninių konfliktų sprendžiami taip pat ir nemalonūs klausimai", - sakė jis.
"Politikams nereikėtų prisiskirti nuopelnų sau. Nors šis referendumas ir buvo absurdiškas, tauta pasakė savo žodį, protestuodama prieš politikų veiksmus ir rodydama pilietinės visuomenės brandumą", - pabrėžė Latvijos universiteto profesorius.
Jo nuomone, balsavimo rezultatai Latgaloje tapo socialinės atskirties išdava. Tai buvo ne tautinis, o socialinis balsavimas prieš socialinę politiką ir integracijos programą, žmonės balsavo prieš žiūrėjimą iš aukšto į Latgalą, mano jis.
Latgala - vienintelis regionas, kurio gyventojų dauguma rėmė antrosios valstybinės kalbos statuso suteikimą rusų kalbai. Jame pataisoms pritarė 78 736 balso teisę turintys rinkėjai, arba 55,57 proc., balsavo "prieš" - 62 369 (44,02 proc.).
"Politikams reikia pripažinti savo pralaimėjimą, nes žmonėms integracijos programa buvo nepriimtina. Visoms politinės partijoms reikia atsisakyti rezultatų aiškinimo savo naudai. Politikams reikia mąstyti, kaip užbėgti už akių tokiems supriešinantiems kraštutinių dešiniųjų ir kairiųjų ekstremistų mėginimams ir siūlyti vietoj jų visuomenės sutelkimo programas", - sakė jis.