Rygos I-ojoje gimnazijoje įrengtoje rinkimų apylinkėje G.Ulmanis balsavo prieš Latvijos konstitucijos pataisas, kuriomis rusų kalbai būtų suteiktas antrosios valstybinės kalbos statusas.
Paklaustas, ar nenumatąs įtampos visuomenėje po referendumo, G.Ulmanis atsakė, kad įtampa turbūt jau dabar pasiekė aukščiausią lygį, o ateityje svarbiausia - nesukelti tautybių nesantaikos.
Būtų gerai, kad visi žmonės suprastų, jog referendumas - iš esmės yra provokacija, kuria tikrinama tautos bendrumo psichologija - ar tauta susiskaldžiusi, ar vieninga, ir kas pasikeitė per 20 metų po Atmodos (Prabudimo), pažymėjo jis.
"Politikai turi dirbti, nevyriausybinėms organizacijoms taip pat bus daug darbo", - pridūrė buvęs prezidentas.
Jo nuomone, referendumo iniciatorius V.Lindermanas puikiai supranta, kad latvių kalba Latvijoje liks vienintelė valstybinė kalba, ir, akivaizdu, kad jis tik "nori išbandyti liaudies nervų sistemą bei patvirtinti savo neramumų kurstytojo vaidmenį".
"Man jis svetimas žmogus, aš jo neketinu vertinti; jis nevertas, kad būtų apie jį daug kalbama", - pažymėjo G.Ulmanis.
Referendumas nieko nepakeis visuomenėje, bet politikus privers pagalvoti, mano jis.
"Manau, kad partijos nesugebėjo savo programose atskirti valstybinės svarbos klausimus, dėl kurių nereikėtų ginčytis, ir tuos, kuriais jie gali dar pasiginčyti. Teks rimtai peržiūrėti partijų programa, nes kalbai ir tautiniam identiškumui jose skirta nedaug vietos", - sakė G.Ulmanis.
Jis pripažino, kad šiuo metu esama problemų tarp rusiškai ir latviškai kalbančių gyventojų - tai rodo referendumas.
"Šis referendumas parodė kad mūsų santykiuose nėra taip gerai, kaip mums norėtųsi. Tiesa, buityje aš neturiu jokių problemų ir manau, daugelis jų neturi, bet kai referendume mes kalbame apie kolektyvinį mastymą ir tautų santykius, tos problemos egzistuoja", - paaiškino G.Ulmanis.