Kaip pranešė DELFI.lv, pirmą valandą balsavimo punktai Latvijoje užfiksavo didelį rinkėjų aktyvumą. Prie balsadėžių atėjo daugiau rinkėjų nei renkant Seimą per paskutiniuosius rinkimus.
Per pirmąją valandą referendume dalyvavo 25 tūkst. 200 žmonių arba 1.63 proc. visų rinkėjų.
Pirminiais duomenimis, viso iki balsavimo apylinkių uždarymo referendume balsavo 66,34 proc. balsavimo teisę turinčių Latvijos piliečių.
Taigi, prie balsavimo urnų šiandien buvo atėję 1 026 451 žmonės. Labai aktyviai buvo balsuojama Rygoje – čia balsavo 72,56 proc. balsuoti galėjusių asmenų.
Vidzemėje balsavo 68,7 proc., Kurzemėje – 67,85 proc., Zemgaloje – 64,86 proc. rinkėjų. Latgaloje balsuoti atėjo tik 57,37 proc. rinkėjų.
Prieš pat vidurnaktį pateiktais Latvijos naujienų agentūros LETA duomenimis, antros valstybinės kalbos Latvijoje tikrai nebus: 593 apylinkėse 335 915 asmenys nubalsavo prieš permainas, dar 1202 biuleteniai buvo sugadinti. Net jeigu visi likę balsai būtų atiduoti už dvikalbystę, to nepakaktų permainų šalininkų pergalei. Tiesa, jų pergalės galimybių niekas rimtai ir nevertino.
Latvijos rusakalbių mažuma, sudaranti maždaug vieną trečdalį šalies gyventojų, mano, kad oficialaus statuso suteikimas rusų kalbai padarytų galą tam, ką ji vadina 20 metų trunkančia diskriminacija.
Etniniams latviams referendumas, kuriuo tikslas yra papildyti Latvijos Konstitucijos 4, 18, 21, 101 ir 104 straipsnius rusų kalbos kaip antrosios valstybinės kalbos apibūdinimu, - tai šiurkštus mėginimas pasikėsinti į Latvijos nepriklausomybę, kuri buvo atgauta prieš 20 metų.
Latvijos prezidentas Andris Berzinis pareiškė, kad atiduoti balsą už pataisą dėl rusų kalbos reikštų „balsuoti prieš Latviją kaip šalį“, o ministras pirmininkas Valdis Dombrovskis sakė, kad latvių kalba yra „vienas iš valstybės fundamentų“.
Nors prognozės rodo, kad plebiscitas dėl rusų ir latvių kalbų statuso sulyginimo patirs pralaimėjimą, tačiau nesutarimai Latvijos visuomenėje neišvengiamai pagilės.
Referendumą inicijavo radikali rusakalbių bendrija „Gimtoji kalba“ („Rodnoj jazyk“) , kuriai vadovauja Vladimiras Lindermanas, Jevgenijus Osipovas ir Aleksandras Gaponenka , sugebėjusi užsitikrinti daugiau nei 10 proc. rinkėjų balsų.
Tai, kad jų iniciatyva dėl referendumo paskelbimo baigėsi sėkme iš dalies lėmė ir tai, kad po parlamento rinkimų, kuriuose praėjusių metų rudenį daugiausiai vietų gavo nuosaiki prorusiška partija „Santarvės centras“ (SC), ji taip ir nebuvo pakviesta į vyriausybę.
„SC taikinga taktika pateko į aklavietę. Net jeigu per kitus rinkimus SC gaus 35 ar 40 vietų Seime, tai nieko nepakeis. Reikia keisti kovos taktiką“, - tada savo pareiškime nurodė draugija „Gimtoji kalba“ .
Kad referendumas pavyktų, už pataisas turi balsuoti 771 350 tūkst. žmonių - pusė visų balsavimo teisę turinčių Latvijos piliečių.
Tačiau referendumo iniciatorių tai netrikdo.
„Mūsų tikslas - surinkti kiek įmanoma daugiau balsų, kad parodytume Europai, jog Latvijoje nepaisoma tūkstančių žmonių požiūrio“, - plebiscito išvakarėse sakė V.Lindermanas rusų kalba leidžiamam dienraščiui „Vesti Segodnja“.
Nors Latvijoje esama rusų šeimų, kurios čia gyveno šimtmečius, dauguma rusakalbių persikėlė čia, kai Maskva mėgino pakeisti etninį balansą per pusę šimtmečio trukusią sovietinę okupaciją po Antrojo pasaulinio karo.
Sovietų Sąjungos pilietybė Latvijoje nebegaliojo nuo nepriklausomybės atkūrimo, o persikėlėlių bendruomenės nariai turėjo teisę prašyti Latvijos pilietybės, tačiau privalėjo išlaikyti kalbos egzaminą. Priešingu atveju jie likdavo asmenimis be pilietybės arba turėdavo prašytis Rusijos paso.
„20 metų mano motina neturėjo jokios valstybės pilietybės, ir ji mirs turėdama tokį statusą“, - sakė nedidelės kairiosios prorusiškos partijos „Už žmogaus teises vieningoje Latvijoje“ atstovas Miroslavas Mitrofanovas.
Pasak jo, nors šio referendumo sėkmė mažai tikėtina, toks balsavimas bus itin svarbus nuotaikų veidrodis.
M. Mitrofanovo nuomone, Latvija turėtų imti pavyzdį iš kitų Europos Sąjungos (ES) šalių.
„Ateityje sąžiningas sprendimas būtų pripažinti rusų kalbą valstybine kai kuriose savivaldybėse. Mes žvelgiame į kitų Europos šalių patirtį, tokių kaip Ispanija ir Britanija, kur turėjo praeiti daug laiko, kol katalonų ir velsiečių kalbos buvo pripažintos oficialiomis mažumų kalbomis“, - aiškino jis.
A. Berzinis balsavo Lenkijoje
Lenkijoje su darbiniu vizitu viešintis prezidentas A. Berzinis balsavo savo šalies ambasadoje Varšuvoje, nepritardamas šiam pasiūlymui, pranešė jo atstovė Liga Krapane.
„Prezidentas balsavo palaikydamas latvių kalbą“, - ji sakė naujienų agentūrai BNS.
Pasak jos, Lenkijos žiniasklaida rodė didelį susidomėjimą šiuo referendumu – žurnalistai klausinėjo Latvijos vadovo, kodėl yra labai svarbu balsuoti už išskirtinio latvių kalbos išlaikymą.
Latvijos ambasada Varšuvoje buvo informuota, jog į joje veikiančią balsavimo apylinkę atvyks autobusas su 100 Latvijos piliečių, nurodė L. Krapane.
Latvijos prezidento delegacijos nariai taip pat balsavo ambasadoje, o vėliau išvyko į oro uostą skristi į savo šalį.
Tikimasi, kad A. Berzinis pranešimą apie referendumo rezultatus padarys sekmadienio rytą.