Šios Centrinės Azijos valstybės autoritarinis lyderis vadovauja nuo 2006 metų, kai mirė ekscentriškasis diktatorius Saparmuratas Nijazovas.
Per rinkimus G.Berdymuchamedovas susigrūmė su septyniais lojaliais elito nariais, iš kurių nei vienas nedrįso kritikuoti prezidento per rinkimų kampaniją. Jie surinko nuo 0,16 proc. iki 1,07 proc. balsų.
Balsavimas vyko šventinėje atmosferoje: orkestrai grojo tradicines melodijas, o balsavusiems rinkėjams buvo dalijamas maistas ir netgi dovanos, sakė vienas naujienų agentūros AFP žurnalistas, kuriam rinkimų komisija suorganizavo apsilankymą keturiose balsavimo apylinkėse.
Pareigūnams akcentuojant, kad balsavimas yra piliečių nacionalinė pareiga, rinkimų komisija paskelbė, kad savo valią pareiškė 96,28 proc. rinkėjų, tačiau jų aktyvumas vis tiek buvo dviem punktais mažesnis, palyginti su praeitais rinkimais.
Turkmėnijos televizija rodė G.Berdymuchamedovą išlipantį iš paprasto balto automobilio "Lada" ir einantį balsuoti su sūnumi, kuris, pasak apžvalgininkų, iki šiol niekada nebuvo pasirodęs televizijos reportažuose. Taip pat balsavo prezidento anūkas ir tėvas, kurio vardas praeitą savaitę buvo suteiktas vienam milicijos daliniui.
"Mūsų didvyriškas prezidentas - vienintelis, galintis vesti mus tikruoju keliu. Jis yra liaudies gynėjas ir ramstis", - 60 metų rinkėja Gozel Sopyjeva sakė vienoje balsavimo apylinkėje netoli sostinės Ašchabado.
Grįžimas į senas vėžes
"Svarbu pažymėti procentą, kuris pasiektas. Tai rodo, kad Berdymuchamedovas savo politinėje praktikoje sugrįžta į S.Nijazovo laikus", - sakė Rusijos žurnalo "Problemy nacionalnoj strategiji" vyriausiasis redaktorius Aždaras Kurtovas.
"Jeigu ankstesniuose rinkimuose jo rezultatas nebuvo toks fenomenalus ir skyrėsi nuo Nijazovo epochos į gerąją pusę ta prasme, kad iškelti alternatyviniai kandidatai taip pat surinko tam tikrą skaičių balsų, tai dabar šis totalinis susivienijimas aplink lyderį rodo, kad viskas grįžta į senas vėžes. - sakė jis. - Ir tai blogai Turkmėnistanui. Net manant, kad visi šie rinkimai - tik ėjimo į demokratiją imitavimas, vis viena esant tokiam rezultatui net imitacija kelia abejonių".
Beje, pasak A.Kurtovo, niekas iš rimtų ekspertų, suprantančių, kuria linkme eina Turkmėnija, nė nemanė, kad rezultatas bus kitoks.
Ekspertas mano, kad G.Berdymuchamedovo pergalė buvo iš anksto nulemta, nes Turkmėnijos politinis režimas yra gana griežtas ir nedemokratiškas.
"Septyni konkurentai, kurie rungėsi su Berdymuchamedovu, akivaizdžiai buvo priversti sutikti su savo kandidatūros iškėlimu. Sunku įsivaizduoti, kai du vyriausybės nariai ketina kovoti dėl valstybės vadovo posto, būdami juridiškai pavaldūs Berdymuchamedovui, nes jis yra ir ministrų kabineto vadovas", - sakė A.Kurtovas.
"Tai yra, to tiesiog nebūna normaliose valstybėse. Rinkimai akivaizdžiai nekonkurencingi, aš jau nekalbu apie tai, kad jie nelaisvi", - pridūrė jis.
54 metų buvęs dantų gydytojas G.Berdymuchamedovas, tapęs S.Nijazovo sveikatos apsaugos ministru, 2007 metais laimėjo rinkimus, užsitikrinęs daugiau nei 89 proc. balsų, ir buvo mažai tikėtina, kad šįkart už jį galėtų balsuoti mažiau rinkėjų.
Šie rinkimai buvo tik tretieji per Turkmėnijos istoriją po Sovietų Sąjungos subyrėjimo: S.Nijazovas laimėjo prastą šlovę įgijusius rinkimus 1992 metais, būdamas vienintelis kandidatas ir surinkęs 99,5 proc. balsų. 1999 metais parlamentas jį paskelbė prezidentu iki gyvos galvos.