Žurnale „Nature“ Tasmanijos universiteto ekologas Davidas Bowmanas pasiūlė užveisti Australijoje tokias didžiules „žolės ėdimo mašinas“ kaip drambliai ir raganosiai, kurie galėtų sumažinti šiame kontinente dažnai kylančių gaisrų žalą.
„Šie gaisrai nekontroliuojami, - sakė mokslininkas. – Pernai liepsnos nusiaubė Vidurio Australijos teritoriją, prilygstančią Tasmanijai“. Tačiau šios idėjos kritikai mano, kad dramblius bus sudėtinga suvaldyti, kaip ir aukštą Afrikos žolę, kurią jie turėtų nuėsti.
„Jeigu mes tikrai apgyvendinsime Australijoje dramblius, turėsime išrasti technologiją, kaip klonuoti kardadančius tigrus, kurie galėtų kontroliuoti dramblius“, - sakė daktaras Ricky Spenceris iš Vakarų Sidnėjaus universiteto.
Ankstesnės Australijos pastangos užveisti gyvūnus, turėjusius sustabdyti kenkėjų dauginimąsi, liūdnai pagarsėjo prieštaringais rezultatais. 4-ajame praėjusio amžiaus dešimtmetyje australai iš Havajų atsivežė nendrinių rupūžių, kurios turėjo naikinti cukranendres puolančius vabzdžius Šiaurės Kvinslande. Nuo to laiko šios rupūžės taip išplito visoje šalyje, jog dabar jų priskaičiuojama net 2 mlrd.
„Ar mes norime Australijoje imtis dar vieno plataus masto eksperimento, kaip darėme su lapėmis, triušiais ir kitais gyvūnais, bei tikėtis, kad drambliams Australijos medžiai nepasirodys skanūs?, - klausė profesorė Patricia Werner iš Australijos nacionalinio universiteto. – Kaip mes nurodysime drambliams ėsti tik afrikietišką žolę?“.
Tačiau D. Bowmanas teigia savo pasiūlymu sąmoningai norėjęs sukelti diskusiją, kai vis labiau auga susirūpinimas nesėkmingomis pastangomis pažaboti lengvai užsiliepsnojančių pluoštinių barzdočių plotus, kuriais Australijos šiaurėje plinta nuolat kylantys miškų gaisrai.
„Stengiuosi kuo labiau provokuoti, kad visi pabustų ir pasakytų: „Žiūrėkit, juk negalima leisti, kad tai vyktų“. Turime mąstyti apie tai už aikštės ribų“, - teigė D. Bowmanas.
„Galbūt tai kvaila mintis, bet ar visame pasaulyje garsėjantis nekontroliuojamų gaisrų ciklas yra protingesnė idėja?“, - klausė jis.