"Galiu patvirtinti, kad ji mirė namuose dėl vėžio komplikacijų", - sakė Indianos universiteto Jacobsų muzikos mokyklos, kurioje C.Williams dėstė 20 metų, atstovas Alanas Barkeris.
C.Williams gimė mažame miestelyje segreguotoje pietinėje Virdžinijos valstijoje, o dainuoti pradėjo bažnyčioje. Kai jai buvo 12 metų, į jos gimtąjį Danvilį atvyko dainavimo mokytoja iš Velso, kuri supažindino ją su klasikiniu repertuaru.
"Visi mano žmonės dainuoja. Mes buvome neturtingi, bet Dievas palaimino mus muzika", - kartą sakė C.Williams.
Mokydamasi dainavimo Filadelfijoje, ji pragyvenimui užsidirbdavo iš tvarkos prižiūrėtojos darbo, o 1944 metais gavo darbą nacionalinio radijo RCA laidoje "The Music America Loves Best" ir tapo Filadelfijos orkestro soliste.
Jos legendinis debiutas Niujorko operoje įvyko 1946-aisiais, madam Baterflai vaidmeniu. "The New York Times" tuomet rašė, kad ji turi "gyvumo ir subtilumo, kurių neturėjo jokia kita artistė, čia išbandžiusi šį vaidmenį per daug metų".
Tarptautine žvaigžde C.Williams tapo 1950-aisiais. Tais pačiais metais ji ištekėjo už garsaus pilietinių teisių advokato Charleso Beaverso, kuris atstovavo žmogaus teisių aktyvistui Malcolmui X.
C.Williams dainavo 1963 metų žygyje į Vašingtoną, prieš pat Martino Lutherio Kingo garsiąją kalbą "Turiu svajonę" ("I Have a Dream"), taip pat - kai jis po metų gavo Nobelio taikos premiją.
C.Williams dažnai būdavo ir kultūros ambasadorė: 1960 metais prezidentas Dwightas Eisenhoweris pakvietė ją padainuoti Japonijos sosto įpėdiniui, Valstybės departamento prašymu ji gastroliavo Afrikoje, Azijoje ir Europoje.
1971 metais ji baigė dainininkės karjerą ir tapo vokalo profesore Bruklino koledže.