Kreipdamasi į pasaulio politikos ir ekonomikos elitą, susirinkusį Šveicarijos slidinėjimo kurorte Davose, A.Merkel perspėjo, kad priešingu atveju Europa vargu ar taps kuo nors daugiau nei malonia vieta praleisti atostogas.

Šios svarbios A.Merkel kalbos tonas nelabai skyrėsi nuo kitų jai įprastų santūrių pasisakymų, tačiau buvo pakankamai pozityvus, kad sustiprintų galingųjų Europos veikėjų įsitikinimą, jog Vokietija, taip pat ir Europa, pagaliau suvokė, jog reikia padaryti viską, kas įmanoma, kad apsaugotų eurą nuo žlugimo.

"Žinia tokia, jog esame pasiruošę didesniems įsipareigojimams. Mes nebeieškome pasiteisinimų", - pabrėžė A.Merkel.

Pasak jos, jeigu nebus toliau didinama Europos integracija, "mes ilgam liksime įdomia vieta praleisti atostogas, tačiau nebegalėsime kurti klestėjimo Europos žmonėms".

A.Merkel pažadėjo padaryti viską, kas reikalinga apsaugoti eurą nuo žlugimo, ir sakė, kad reikalinga didesnė Europos šalių vienybė, siekiant paspartinti darbo vietų kūrimą ir ekonomikos augimą. Tačiau ji taip pat nepagailėjo šalto vandens raginimams, kad Europa stiprintų fondo, skirto apsaugoti į sunkią padėtį patekusias šalis, finansinę galią.

Vokietija, kuri yra ekonomiškai pajėgiausia Europos Sąjungos (ES) valstybė, visada atsiduria bet kokio jos narių finansinio gelbėjimo plano centre. Tuo tarpu į Europą krypsta viso pasaulio dėmesys, nes daugelis baiminasi, kad euro žlugimas gali daugelį regionų nustumti atgal į recesiją.

Kelis pastaruosius mėnesius Vokietija argumentavo, kad prasiskolinusios šalys turi kiek įmanoma sumažinti biudžeto išlaidas ir kad jų žmonės turi tapti neturtingesni, jeigu tikisi sulaukti pagalbos, palengvinsiančios jų skolų naštą.

Tačiau daugelis mano, jog tokia strategija vargu ar bus naudinga, jeigu pačios taupymo priemonės žlugdys ūkio augimą, nes tokiu atveju šalys negalės grąžinti liekančių skolų.

Filantropas ir buvęs finansininkas George'as Sorosas vadino Vokietiją užduočių skirstytoja, primetančia griežtą antiinfliacinį požiūrį visam Senajam žemynui. Pasak jo, silpnesnės euro zonos šalys buvo "prilygintos trečiojo pasaulio valstybėms", nes skolas turi grąžinti užsienio valiuta.

"Problema ta, jog taupymas, kurio pageidauja Vokietija, pastūmės Europą į defliacinę mirties spiralę... Ekonomika susitrauks, mokesčių bus surenkama mažiau. Taigi skolų našta... iš tikrųjų padidės, todėl reikės vėl karpyti biudžetus, nukreipiant judėjimą užburtu ratu", - aiškino G.Sorosas.

A.Merkel vyriausybė nelinkusi palaikyti dviejų pasiūlymų, kurie minimi kaip galimi jau dvejus metus trunkančios skolų krizės sprendiniai: vadinamųjų euroobligacijų, kurias galėtų bendrai leisti visos euro zonos šalys, taip pat stimuliavimo priemonių, kurios iš esmės paskatinti Europos centrinį banką spausdinti daugiau pinigų.

Praeitą mėnesį verslo lyderiai ir akademikai sakė esantys vis labiau įsitikinę, kad Vokietija, kai bus įvaryta į kampą, pritars augimą skatinančioms priemonėms ir galbūt išgelbės Europą nuo gilesnės krizės.

"Pradedame matyti ženklų, jog požiūris į Europą keičiasi", - sakė Prancūzijos banko "BNP Paribas" direktorių valdybos pirmininkas Baudouinas Prot.

Pasak jo, visos 17 euro zonos šalių turi pagerinti savo finansų struktūrą, o visai Europai reikia veikti vieningiau. Jis taip pat ragino vengti per didelio bankų reguliavimo.

G.Soroso ateities vizija buvo niūresnė, bet jis taip pat sakė matantis, jog Vokietija pradeda suprasti, kad vien nepakanka vien veržtis diržus ir kad per didelis taupymas galiausiai tik dar labiau pablogins padėtį.

"Šis argumentas iš tikrųjų labai stiprus ir tikiu, kad jis galiausiai turi būti įsisąmonintas", - pažymėjo jis.

G.Sorosas ir kiti pabrėžė, jog reikia priimti nelengvų sprendimų ir kad Europa toli dar toli gražu neišsprendė savo problemų. Tačiau įžvelgiama ir teigiamų dalykų: lyderiai mato, kad prie sienos prispausta Europa pagaliau imasi veiksmų.

Pernai gruodį 17 euro zonos šalių lyderiai pripažino, kad reikalingos naujos taisyklės, kurios padėtų nuraminti rinkas, ir dabar jas kuria.

Finansinių paslaugų įmonių grupės "Standart Chartered" vyriausiasis ekonomistas Gerardas Lyonsas sakė, kad prasiskolinusių šalių gelbėjimo pastangos buvo nukreiptos netinkama kryptimi.

"Europa sutelkusi dėmesį ne į tą problemą, - aiškino jis. - Aišku, skolas reikia sumažinti. Bet Europa kenčia nuo augimo stygiaus, o ne dėl didelio įsiskolinimo lygio... Iš esmės jums reikia spręsti skolų problemą sutelkiant dėmesį į augimą."

Oksfordo universiteto profesorius Timothy Gartonas Ashas pastebėjo, kad Graikijos bankroto tikimybė tebėra didelė.

Pasak jo, svarbiausia, kokia bus Europos reakcija: jeigu bus sukurta veiksminga ugniasienė, kuri neleistų išplisti krizei į kitas šalis, tai labai padėtų sumažinti baimę, kuri didžia dalimi nulėmė pastarojo metų sąmyšį.

"Manau, kad vyksta tikras poslinkis nuomonėse ir požiūriuose, - sakė T.Gartonas Ashas. - Rinkos mati, kad Vokietija iš tikrųjų nori atlikti viską, ką reikia."

Baimė, kuri buvo apėmusi rinkas praeitų metų antroje pusėje, buvo labai susijusi su prognozėmis, jog Italija, kuri yra trečia didžiausia euro zonos ekonomika, bankrutuos dėl savo skolų, o ši valstybė yra per didelė, kad Europa galėtų išgelbėti jos finansus. Italijos bankrotas sukeltų didelį sukrėtimą pasaulio ekonomikoje, taip pat galimai sugriautų didelę dalį Europos bankų sistemos.

Vykstant diskusijoms dėl Europos skolų krizės, stiprėja požiūris, kad dešimtmečius vystytas Vakarų šalių kapitalizmo modelis pereina į kitą etapą. Pastaruosius ketverius metus pasaulio ekonomiką krėtusios krizės spaudžia politikus ieškoti naujų kelių.

Kapitalo valdymo bendrovės "Carlyle Group" generalinis direktorius Davidas Rubensteinas sakė, kad lyderiai turi sparčiai veikti, kad išspręstų šią krizę, nes kitaip gali įsigalėti kitokie kapitalizmo modeliai - pavyzdžiui, panašus į vystomą Kinijoje.

"Turime išspręsti šias problemas. Jeigu to nepadarysime per trejus ar ketverius metus... žaidimas buvo baigtas tokiam kapitalizmui, kurį daugelis iš mūsų išgyveno ir laikė geriausiu", - pabrėžė jis.

Kinijai buvo itin naudingas perėjimas prie laisvajai rinkai artimesnio modelio, ir dabar ši šalis yra antroji pajėgiausia ekonomika pasaulyje. Kitaip negu JAV ir Europos kapitalistinėse sistemose, Kinijos rinkos transformacijoms vadovavo valstybės aparatas, kuris tebėra nusistatęs prieš didelio masto demokratines reformas.

Lotynų Amerika taip pat kai kuriose srityse sėkmingai vystė "valstybinį kapitalizmą".

"Privataus verslo elementai turi būti derinami su viešąja atsakomybe", - sakė Kolumbijos kalnakasybos ir energetikos ministras Mauricio Cardenasas.

Prie Davoso konferencijų centro, kur vyksta Pasaulinio ekonomikos forumo (PEF) susitikimai, aktyvistai įsirengė sniego namelių stovyklą, protestuodami prieš jau kelerius metus vykstančias krizes, per kurias šimtai milijonų žmonių neteko darbo, nors įmonių vadovai iki šiol uždirba milžiniškas sumas.

Trečiadienį demonstrantai paleido skristi didelius raudonus oro balionus, nešančius plakatą su užrašu: "Ei, PEF, kur kiti 6,9999 mlrd. lyderių?"