9 val. 20 min. vietos (7 val. 50 min. Lietuvos) laiku, suskaičiavus 75,6 proc. visų biuletenių, Jungtinių Valstijų remiamas šalies vadovas, kilęs iš puštūnų etninės grupės, buvo laimėjęs 3 mln. 333 tūkst. 189, arba 54,4 proc. balsų.

Artimiausias jo varžovas, buvęs švietimo ministras, etninis tadžikas Yunusas Qanooni buvo surinkęs 17,4 proc., o trečioje vietoje likęs uzbekų generolas Abdul Rashidas Dostamas - 10,9 proc. balsų.

Chazarų mažumos karo vadas Mohammadas Mohaqiqas yra surinkęs 10,1 proc. balsų ir užima ketvirtą vietą, jam įkandin seka prancūzų kalbą mokantis tadžikas Abdul Latifas Pedramas, už kurį balsavo 1,3 proc. rinkėjų.

Vienintelė kandidatė moteris Massooda Jalal lieka šeštoje vietoje - už ją savo balsą atidavė 69 157, arba 1,1 proc. rinkėjų.

Kad H.Karzai būtų oficialiai išrinktas prezidentu, kurio pareigas pradėjo eiti 2001 metų pabaigoje, netrukus po to, kai žlugo islamo fundamentalistų talibų režimas, už jį turi būti atiduota mažiausiai pusė iš maždaug 8 mln. balsavimo biuletenių.

Tikslių duomenų tikimasi sulaukti artimiausiomis dienomis.

Spalio 9 d. įvykę rinkimai, kuriuos sukilėliai grasino sužlugdyti, praėjo be visuotinio smurto protrūkių.

Tačiau rinkimus aptemdė kaltinimai dėl balsavimo tvarkos pažeidimų, dėl kurių visi aštuoniolika kandidatų į prezidentus pateikė oficialius skundus.

Dabar juos vertina trys nepriklausomi užsienio ekspertai ir, kol laukiama jų ataskaitos, kuri gali būti pateikta spalio pabaigoje arba lapkričio pradžioje, galutiniais nebus pripažinti jokie rinkimų rezultatai.