"Tai be galo svarbus dokumentas. Lietuvos politika Baltarusijos atžvilgiu suderinta su ES požiūriu. Kol kas nėra aišku, kaip Jungtinės Valstijos šiuo klausimu gali paveikti ES poziciją", - BNS sakė Lietuvos užsienio reikalų ministras Antanas Valionis.

Europos Sąjunga santykiuose su Baltarusija laikosi "kritiško dialogo" pozicijos - ignoruoja ir neįsileidžia aukštų režimo atstovų, tačiau remia demokratines jėgas. Lietuva prisijungė prie ES dokumentų ir pareiškimų dėl santykių su Baltarusija ir aktyviai dalyvauja rengiant demokratijos mokymus pilietiškai aktyviems Baltarusijos gyventojams bei žiniasklaidai.

Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto direktoriaus Raimundo Lopatos teigimu, Aktas dėl demokratijos Baltarusijoje "rodo padidėjusį, beje nuosekliai ir iki šiol augusį, Vašingtono dėmesį demokratijos padėčiai Baltarusijoje".

"Aleksandro Lukašenkos - perkeltine prasme - "reitingas" padidėja iki kitų pastarojo meto diktatorių - Fidelio Castro, Saddamo Husseino, prieš jį nuverčiant, ir kitų, kuriems taip pat buvo arba yra taikomos JAV sankcijos", - BNS sakė R.Lopata.

Politologo nuomone, JAV prezidento G.W.Busho griežtesnė pozicija Minsko režimo atžvilgiu gali priversti ir Europos Sąjungą peržiūrėti ir sugriežtinti savo politiką A.Lukašenkos valdžios atžvilgiu.

"Jeigu ES pradės formuluoti savo naują poziciją, atsiranda daugiau erdvės pasireikšti ir Lietuvai, kuri pelniusi santykių su Baltarusija ekspertės reputaciją", - pabrėžė R.Lopata.

Jis teigė pastebintis ir Rusijos, "esą žinančios sprendimą", pastangas įvilioti ES į dialogą dėl Baltarusijos.

Politologas Vaidotas Urbelis BNS sakė pastebįs, jog "vertybinės nuostatos dėl demokratijos, taip pat - ir Baltarusijoje", buvo ir yra būdingos prezidento G.W.Busho politikai.

"Idealizmas demokratijos plėtros klausimu vyrauja tiek per praėjusią (1999 metais - BNS), tiek ir dabar vykstančią rinkimų G.W.Busho kampanijas", - kalbėjo V.Urbelis.

Jis teigė neabejojąs, kad Vašingtonas "aktyviau dirbs su Europa, siekdamas ES politikos Baltarusijos klausimu sugriežtinimo". Anot politologo V.Urbelio, Lietuva santykiuose su Baltarusija turėtų laikytis "vidurio kelio".

"Ypač aktyvios iniciatyvos galėtų kvepėti konfrontacija su Minsku, tai Lietuvai, kaip tiesioginei Baltarusijos kaimynei, turėtų neigiamų ekonominių pasekmių. Turime laikytis ES "generalinės linijos", - sakė V.Urbelis.

Baltarusijos lyderis Aleksandras Lukašenka didžiule persvara laimėjo šį savaitgalį vykusį referendumą, kurį oponentai vadina nesąžiningu, ir užsitikrino teisę būti perrinktu, kai 2006-siais metais baigsis jo dabartinė, antroji kadencija.

Tuo tarpu balsavusių rinkėjų apklausos rodo, kad A.Lukašenkos referendumui pateiktas pasiūlymas nesurinko būtino balsų skaičiaus.

"Šis abiejų partijų paremtas įstatymas rodo didelį Amerikos susirūpinimą dėl įvykių Baltarusijoje ir įsipareigojimą remti tuos baltarusius, kurie priversti dirbti šešėlyje, kad grąžintų laisvę savo šaliai", - sakoma G.W.Busho pareiškime, jam trečiadienį pasirašius įstatymo galią turintį aktą.

Baltarusijos opozicija ir nepriklausomi stebėtojai kaltina valdžią daugybe rinkimų įstatymų pažeidimų. Per tris dienas trukusias protesto akcijas Baltarusijoje milicija sumušė ir sulaikė keliasdešimt žmonių.

"Tokiu metu, kai laisvė visame pasaulyje žengia į priekį, Aleksandras Lukašenka ir jo vyriausybė mėgina paversti Baltarusiją represiniu režimu Europos širdyje. ...Europoje nėra vietos tokiems režimams", - pareiškė JAV prezidentas.

2004-ųjų akte dėl demokratijos Baltarusijoje numatoma remti Baltarusijos politines partijas, nevyriausybines organizacijas ir nepriklausomas žiniasklaidos priemones. Jis taip pat draudžia JAV valstybinėms struktūroms teikti paskolas Baltarusijos valstybinėms struktūroms ar į jas investuoti. Išimtis taikoma humanitarinės pagalbos prekėms.