Kim Jong Ilas, kuris mirė šeštadienį nuo širdies smūgio, būdamas 69 metų, savo valdžią buvo įtvirtinęs naudodamas propagandą, priverstinio darbo stovyklomis, iš tėvo paveldėtu visuotiniu asmenybės kultu ir didžiule armija.
Jis ignoravo daugelio prognozes apie neišvengiamą režimo žlugimą, nors komunistinės valstybės ekonomika skurdo dėl savo vidinių prieštaravimų naštos, o praeito amžiaus 10-o dešimtmečio pradžioje išseko Sovietų Sąjungos teiktos pagalbos srautas.
Atominiai bandymai
10-o dešimtmečio viduryje ir pabaigoje Šiaurės Korėjoje siautėjo badas, pasak kai kurių šaltinių, nusinešęs apie 1 mln. žmonių gyvybių, tačiau Kim Jong Ilas vis tiek rasdavo lėšų finansuoti branduolinių ginklų kūrimo programai, kurią vainikavo atominių užtaisų bandymai 2006 metų spalį ir 2009 metų gegužę.
Šiaurės Korėjai maisto stinga iki šiol, o Jungtinių Tautų (JT) vaikų fondas nurodo, kad trečdalis vaikų šioje šalyje gyvena pusbadžiu.
Komunistinis režimas patiria didėjantį spaudimą dėl sankcijų, kurias tarptautinė bendruomenė yra paskelbusi dėl Pchenjano branduolinės ir raketų kūrimo programos, o padėtis šalyje dar sunkesnė dėl prastos ekonomikos būklės. Tačiau pašlijus velionio lyderio sveikatai rizikingas valdžios perdavimo procesas buvo iš anksto paspartintas.
2008 m. sutriko sveikata
Kim Jong Ilas patyrė insultą 2008 metų rugpjūtį. Kai kuriuose pranešimuose nurodoma, jog jam taip pat sutriko inkstų veikla, todėl lyderiui reguliariai reikėdavo atlikti dializę. Šalies vadovas taip pat galimai kentėjo nuo diabeto ir aukšto kraujospūdžio.
Analitikai nerimavo, kad Kim Jong Ilo sprendimai tapo vis menkiau prognozuojami - iš dalies dėl insulto padarinių, o galbūt dėl to, jog jis stengėsi sustiprinti pasitikėjimą savo pasirinktuoju įpėdiniu - jauniausiuoju sūnumi Kim Jong Unu (Kim Čen Unu).
Ekspertai atkreipė dėmesį į pernai kovą įvykusį vieno Pietų Korėjos laivo torpedavimą. Šis incidentas, dėl kurio Seulas ir Vašingtonas kaltina Pchenjaną, išprovokavo griežtesnes JAV sankcijas, taip pat Seulo atsakomuosius veiksmus.
Tuo tarpu pernai lapkritį Šiaurės Korėjos sunkioji artilerija bombardavo pasienyje esančią Jonpjongo salą. Per šį incidentą žuvo du Pietų Korėjos jūrų pėstininkai ir du civiliai gyventojai. Tai buvo pirmoji ataka prieš civilinę teritoriją nuo 1950-1953 metais vykusio Korėjos karo.
JAV ir Pietų Korėja vis labiau nerimavo dėl didėjančio pavojaus, keliamo nenuspėjamo Pchenjano elgesio, jeigu Kim Jong Unas mėgintų įtvirtinti savo autoritetą tarp itin įtakingų savo šalies kariškių.
Kim Jong Ilas paveldėjo valdžią iš savo tėvo Kim Il Sungo (Kim Ir Seno), kurio gimimo 100-osios metinės bus minimos ateinančiais metais. Ši svarbi data taip pat kelia nerimą JAV ir Pietų Korėjos analitikams.
Svarstoma, kad jis yra gimęs Rusijoje
Kim Jong Ilas savo sūnų Kim Jong Uną pristatė kaip būsimą savo įpėdinį pernai rugsėjį, pratęsdamas vienintelę politinę dinastiją tarp pasaulio komunistinių režimų.
Kaip nurodoma idealizuotose oficialiose biografijose, Kim Jong Ilas gimė 1942 metų vasario 16 dieną ant Pektusano kalno, kurį korėjiečiai laiko šventu.
Tuo tarpu nepriklausomi ekspertai tvirtina, kad jis veikiausiai gimė partizanų stovykloje Rusijoje, kurioje jo tėvas kovėsi su Japonijos pajėgomis, kolonizavusiomis Korėjos pusiasalį.
Kai kurių nuomone, jis gimė dar 1941 metais.
1964 metais baigęs universitetą, Kim Jong Ilas pradėjo kilti karjero laiptais valdančiojoje Darbininkų partijoje.
Jis buvo oficialiai įvardytas šalies vadovo įpėdiniu 1980 metais, tačiau oficialiai valdžią perėmė tik praėjus trejiems metams po jo tėvo mirties 1994 metais.
Mėgo prabangą
Šiaurės Korėjoje lankęsi pareigūnai ir pabėgėliai Kim Jong Ilą vaizdavo kaip konjaką pratusį gurkšnoti pleibojų, kuris taip pat mėgo užsienietiškus filmus, prabangius patiekalus ir moteris.
Kaip pranešama, jis turėjo sukaupęs apie 20 tūkst. Holivudo filmų kolekciją, o 1978 metais organizavo vieno Pietų Korėjos kino režisieriaus ir jo merginos pagrobimą.
Tačiau šį prabangaus gyvenimo mėgėjo įvaizdį temdė niūresnė praeitis.
Manoma, kad Kim Jong Ilas prisidėjo planuojant 1983 metais įvykdytą sprogdinimą Mianmare, per kurį žuvo 17 Pietų Korėjos piliečių, taip pat 1987 metais įvykdytą oro bendrovės "Korean Air" keleivinio lainerio, kuriuo skrido 115 žmonių, sprogdinimą.
Oficialiai perėmęs valdžią, Kim Jong Ilas pasisakė už laipsnišką ryšių užmezgimą su išoriniu pasauliu, o šias pastangas vainikavo 2000 metų birželį įvykęs istorinis viršūnių susitikimas Pchenjene, kuriame dalyvavo tuometis Pietų Korėjos prezidentas Kim Dae-Jungas (Kim Dedžungas).
Tuometė JAV valstybės sekretorė Madeleine Albright aplankė Pchenjaną vėliau tais pačiais metais. Abu svečiai Kim Jong Ilą vėliau vadino įžvalgiu lyderiu, M.Albright pastebėjo, kad jis labai gerai informuotas ir "nesvaičiojantis".
Tačiau ryšiai su Vakarų šalimis pašlijo, kai 2002 metais žlugo su Jungtinėmis Valstijomis pasirašyta branduolinio nusiginklavimo sutartis. 2009 metais Šiaurės Korėja pasitraukė iš šešiašalių derybų ir pažadėjo stiprinti savo atominį arsenalą.