Čečėnai – „aktyviausi“ balsuotojai


Centrinės rinkimų komisijos (CRK) vadovo Vladimiro Čiurovo duomenimis, visoje šalyje rinkėjų aktyvumas buvo tik 60,2 procento – 3 proc. mažiau nei 2007 m. „Vieningoji Rusija“ gavo 49,54 proc., Komunistų partija – 19,16 proc., „Teisingoji Rusija“ – 13,22 proc., ultranacionalistinė liberalų demokratų partija (RLDP) – 11,66 proc., „Jabloko“ – 3,21 proc. balsų, „Rusijos patriotai“ ir „Teisingas reikalas“ – mažiau nei 1 proc. balsų, atitinkamai 0,96 proc. ir 0,59 proc.


Čečėnijos rinkimų komisija, susumavusi rezultatus, paskelbė, kad balsavime dalyvavo 611 tūkst. 99 rinkėjai iš 614 tūkst. 109, įtrauktų į sąrašus. Tai sudaro net 99,5 proc.! Įdomu, ar ne? Negana to, pasak rinkimų komisijos, absoliuti čečėnų dauguma (99,47 proc.) savo balsus atidavė „Vieningosios Rusijos“ partijai.

Čia jau mažų mažiausiai absurdiški skaičiai. Kaip pažymėjo rinkimų komisijos pirmininkas Ismailas Baichanovas, rinkimai vyko be ekscesų ir pažeidimų, jokių skundų negauta.


Tereikia prisiminti Čečėnijos karą ir V.Putino veiksmus, vos jam užėmus prezidento postą. 2000-ųjų išvakarėse, kai Borisas Jelcinas perdavė prezidento pareigas V.Putinui, jis nesveikino rusų per televizijos ekranus, kaip tai mėgdavo daryti buvę šalies vadovai. Naująją Rusijos galvą naujų metų naktį televizijos žiūrovai išvydo kareivinėse – buvo filmuojama vardinių peilių kovojantiems su Čečėnijos „banditais“ įteikimo ceremonija. Na, bet grįžkime prie rinkimų.


Taigi, „Vieningoji Rusija“ gaus daugiau kaip pusę mandatų naujos sudėties Valstybės Dūmoje – 238 mandatus iš 450. Vis dėlto V.Putino ir Dmitrijaus Medvedevo partija praras net 77 vietas. Ankstesnės sudėties Valstybės Dūmoje „Vieningoji Rusija“ turėjo konstitucinę daugumą – 315 mandatų.


Komunistai turėtų gauti 92 mandatus, „Teisingoji Rusija“ – 64, o Vladimiro Žirinovskio vadovaujami liberalai demokratai – 56 mandatus.


„Nors „Vieningoji Rusija“ gavo mažiau balsų, tačiau sekant tiek Putino, tiek Medvedevo reakcijas neatrodė, kad jų nusivylimas labai didelis. Manau jie tą planavo ir tikėjosi. Tai, kad Čečėnijoje už „Vieningąją Rusiją“ balsavo daugiau negu 99 proc. rinkėjų įrodo, kad ne viskas buvo švaru ir sąžininga“, – sakė Rytų Europos studijų centro ekspertas Vytis Jurkonis.


V.Jurkonis atkreipė dėmesį į tai, kad antrą vietą rinkimuose užėmė Komunistų partija. Jis pabrėžė, jog didėjanti parama komunistams Rusijoje Vakarų Europai gali pasirodyti bauginanti. Vakarų valstybės gali nuspręsti, kad geriau jau atlaidžiau žiūrėti į „Vieningąją Rusiją“, nes kitaip komunistai gali ateiti į valdžią. Beje, Lietuvos pašonėje esančioje Karaliaučiaus srityje „Vieningoji Rusija“ pralaimėjo komunistams.


Po parlamento rinkimų Rusijos ir Lietuvos santykiai neturėtų keistis. Pasak V.Jurkonio, pokyčių galima tikėtis po prezidento rinkimų, kurie vyks kitų metų kovo 4 d.


Kremlius kontroliavo ir internetą


Balsavimo dieną apie programišių ataką prieš savo svetainę pranešė Rusijos radijo stotis „Echo Moskvy“. Atakomis siekta užkirsti kelią informacijos apie nusižengimus per balsavimą skelbimui, pareiškė stoties vyriausiasis redaktorius Aleksejus Venediktovas. „Echo Moskvy“ laikoma svarbiausia radijo stotimi, skelbiančia nepriklausomą informaciją.


Negalima buvo vartyti ir vienintelės nepriklausomos Rusijos rinkimų stebėtojų organizacijos „Golos“ bei žinių portalo slon.ru puslapių internete. Buvo nepasiekiami dienraščio „Kommersant“ ir savaitraščio „New Times“ portalai.


Tai pirmas toks incidentas Rusijoje. Valstybinę žiniasklaidą Rusijoje kontroliuoja Kremlius. Todėl ypač daug rusų informacijos apie situaciją savo šalyje ieškojo internete. Žiniasklaida internete iki šiol buvo laikoma gana laisva.


Stebėtojų organizacijos „Golos“ vadovė Lilija Šibanova šeštadienį visą naktį buvo laikoma Maskvos oro uoste. Pasak nepriklausomų žmogaus teisių gynimo organizacijų, asociaciją „Golos“, atliekančią nepriklausomą rinkimų stebėseną, pastarąją savaitę Rusijos pareigūnai tiesiog persekiojo. Kremliaus kritikai, kuriems neleista dalyvauti rinkimuose, kalba apie „purviniausią balsavimą“ nuo Sovietų Sąjungos žlugimo.


Sulaikyti opozicinių judėjimų lyderiai


Protestuoti prieš rinkimų į Rusijos Valstybės Dūmą rezultatų klastojimą rinkosi opozicijos lyderiai ir minios žmonių. Sulaikyti Rusijos opozicinio judėjimo „Mes“ lyderis Romanas Dobrochotovas ir opozicinės partijos „Kita Rusija“ vadovas Eduardas Limonovas. 


Vokietijos savaitraštis „Spiegel“ savo interneto leidinyje pirmadienį rašė: „Rusijos rinkėjai nubaudė V.Putiną. Nors premjero partija ir užsitikrino parlamente paprastąją daugumą, ji jau nebeturės dviejų trečdalių mandatų.“


„Pagal Vakarų kriterijus „Vieningosios Rusijos“ pergalė atrodo įtikinama. Bet V.Putino „valdomos demokratijos“ sistemai tai yra katastrofa“, – rašo Vokietijos žiniasklaida ir atkreipia dėmesį į dramatišką „Vieningosios Rusijos“ populiarumo eroziją visuomenėje. 2007 m. ši partija surinko beveik 45 mln. balsų, o dabar – 12 mln. mažiau.


„Rusų tautos žinia yra aiški: V.Putinas ir jo kambarinis šunytis prezidentas D.Medvedevas neturėtų taip savavališkai kaip iki šiol lemti šalies likimo“, – rašoma prancūzų spaudoje.


Nepriklausoma žiniasklaida ir rinkimų stebėtojų grupė „Golos“ visą sekmadienį pranešinėjo apie nusižengimus. Europos saugumo ir bendradarbiavimo organizacijos (ESBO) stebėtojai kritikavo „dažnus procedūrinius pažeidimus ir akivaizdžius manipuliacijos atvejus“. ESBO teigimu, yra „rimtų įrodymų“ apie biuletenius balsadėžėse, kurių rinkėjai ten nesumetė.


„Buvo naudojamas vadinamasis karuselės principas, kai tie patys žmonės vežiojami po kelias apylinkes ir visur turi balsavimo teisę liudijančius dokumentus. Rinkimuose dalyvavo nežinia iš kur atsiradę žmonės, kurie deklaravo gyvenamąją vietą butuose, o tikrieji tų butų savininkai apie tokius žmones nieko nežinojo“, – žiniasklaidai pasakojo visuomenininkas Michailas Kostiajevas.


Pirmadienio vakarą, žinant rinkimų rezultatus, Maskvoje kilo dar didesnės demonstracijos prieš V.Putiną ir valdančiąją partiją „Vieningoji Rusija“. Demonstrantai skandavo „Rusija be Putino“.
„Žmonės turėjo teisę išreikšti valią, tačiau ta valia buvo apribota administracinio kišimosi, be to, buvo pastebėta rimtų trūkumų dėl galimybės kandidatams naudotis žiniasklaida“, – situaciją Rusijoje komentavo Europos saugumo ir bendradarbiavimo organizacijos (ESBO) pirmininkas Audronius Ažubalis.

Šaltinis
„Valstiečių laikraštis“
Prisijungti prie diskusijos Rodyti diskusiją