Jis nemano, kad situacija tapo pastebimai blogesnė, ir todėl renkami parašai. "Veikiausiai tai vyksta, mėginant kai kuriomis politinėms jėgoms išsiskirti iš kitų", - sakė prezidentas.
"Iš dalies Latvijos visuomenėje dvi informacinės erdvės buvo visą laiką, bet per 21-erius Latvijos nepriklausomybės metus labai logiškai vyko suartėjimas ir išsilyginimas. Tai aš jaučiu stebėdamas latvių ir rusų bendruomenes Liepojoje ir Daugpilyje. Ypač Daugpilyje man susidarė geras įspūdis. Aš nejaučiu susvetimėjimo plataus masto ryšiuose tarp žmonių. Tai, kad kai kurios jėgos mėgina tai padidinti, yra kitas klausimas. Parašų rinkimas, žinoma, pristabdys tolesnį visuomenės suartėjimą, bet didelio efekto neduos", - mano A.Bėrzinis.
Jo nuomone, reikia kuo greičiau pasiekti, kad Latvijos visuomenė būtų vieninga, ir prie to prisidės ne tik politiniai, bet ir ekonominiai sprendimai.
Kaip jau pranešta, nuo lapkričio 1 dienos už Latvijos konstitucijos pataisas, numatančias suteikti rusų kalbai antrosios valstybinės statusą, pasirašė 130 678 piliečiai. Prie jų pridedami 12 533 parašai, surinkti pirmajame etape, tad iš viso už konstitucijos pataisas pasirašė jau 143 211 Latvijos piliečių. Liko surinkti tik 11 168 parašus. Trečiadienį parašų rinkimas baigiasi.
Jeigu parašų skaičiaus pakaks, konstitucijos pataisų projektas bus nusiųstas prezidentui teikti nagrinėti jį parlamente.
Konstitucijos pataisų projektas bus pateiktas nagrinėti į Seimą, jeigu per parašų rinkimą jį parems ne mažiau kaip vienas dešimtadalis balso teisę turinčių piliečių, balsavusių per pastaruosius rinkimus į Seimą, tai yra 154 379 rinkėjai. Jeigu Seimas jį atmes ar padarys savo pataisas, įstatymo projektas bus perduotas į referendumą.
Kad konstitucijos pataisos įsigaliotų, referendume už jas turi balsuoti mažiausiai pusė rinkėjų (naujausiais duomenimis, dabar jų yra 771 350).